Vakar pasirodė naujas – aštuntas studijinis – grupės Marilyn Manson albumas Born Villain.
Ko gero, naudinga pabrėžti, jog ilgalaikis grupės kontraktas su leidybos grandais Interscope Records (Universal padalinys) pasibaigė dar vėlyvais 2009-ais. Logiška buvo tikėtis daugiau kūrybinės laisvės ir dar daugiau frykiškumo iš tokio personažo. Grupės nariai, aišku, aiškina, jog Born Villain yra geriausia, ką grupei pavyko sukurti iki šiol. Albumas vadinamas labiau pank-rokine albumo Mechanical Animals [1998] versija, o skambesiui bandomos klijuoti suicide death metal etiketės. Bet iš tokio defuko tikrieji stiliaus gerbėjai tik pasijuoktų.
Dar žadėjo, kad albumas bus kietesnis ir griežtesnis nei ankstesni. Dėl šito nemelavo. Kapoja tiesmukai, be jausmų ar aistros. Dėl to ir liūdna. Nes tiesmukumas primena bukumą, o jausmų trūkumas primena ne kūrybą, o darbą (tą, kur dėl pinigų).
Nežinau, gal jums patinka, bet man tai per paprasta. Masonas anksčiau mokėdavo tikrai geriau save pateikti. Nekalbu apie šokiravimą, nes Brian Warner jau daug ką rodė. Tačiau visą tą purvą jis sugebėdavo pateikti kažkaip… khm, subtiliau, įmantriau?
Be to, kūrinių aranžuotės labai skurdžios. Lyg tai būtų pusžalės, neišbaigtos demo versijos. Aišku, galimas reikalas, jog toks buvo konceptas – minimalizmas. Tačiau ne tai mane labiausiai nuvylė. Man albume paprasčiausiai trūksta melodingumo. Jis kaip bedvasis metalo laužas, lyg sudaužytos mašinos skeveldros su neveikiančiu varikliu.

Specialiai dar kartą pasiklausiau Eat Me, Drink Me [2007] ir The High End of Low [2009] albumų. Na taip, Born Villain atrodo logiškas anų tęsinys. Bet praeituose dviejuose albumuose buvo kur kas daugiau melodijų. Gal todėl vienintelis kabinantis (taip iš tikrųjų) gabalas albume man yra You’re So Vain. Gaila, kad koveris (Carly Simone). Bet užtat koks! Pranoksta Sweet Dreams, Tainted Love ir Personal Jesus (gal net kartu sudėtus).
Klasiškas numeris! Nežinau, kiek čia prisidėjo Džonis (tikriausiai vėl biški pamaigė gitaros grifą, bet greičiau tik dėl reklamos), bet šitas gabalas yra mocnas. Ir jam skambant man taip norisi šokti senoviškai. Žinot, maždaug taip, kaip tai darydavo Modern Talking nariai, John Travolta tame filme ir kiečiausi senukai kaimo vestuvėse (nu kažkas tarpinio).
Tai dabar ir galvoju, važiuot į Kauną ar ne? Lygiai prieš 9 metus (tada irgi buvo birželio 12 diena) pro alkoholiu užpiltas akis Žalgirio stadiono scenoje mačiau tik šokėjų liaškas. O naujo Hey Cruel World… Tour turo metu grupė groja vos keturias dainas iš pristatomo albumo. Tai patys suprantat, kokio jis gerumo.
Na, gal ir pasimatysim.
Nesutinku. Eat me, Drink me ir High… buvo toks baisus komercinės sėkmės vaikymasis (pirmame MM bandė pagauti emo madą, antrame – taip karštligiškai norėjo sukurti hitą, kad net sukūrė dainą “edge of the world”, kurią dainuoti galėtų ir Scorpions, ir Eminemas, ir net Celine Dion), kad ant MM padėjau kryžių, arba kaip twytino Trentas Reznoras “Marilyn Manson became dopey clown”.
Born Vilain žinoma ne Mechanical Animals ar juo labiau ne Antichrist superstar, bet čia yra ką klausyti.
Man labiausiai šitam albume patinka gabalų brutalumas – jie nėra pasunkinti depešai ir nėra dešimtkart girdėti – išskyrus tik nuobodų singlą No reflection. Gabalai yra nenušlifuoti ir tikri.
Antras geras dalykas – Twiggio gitara. Ramirezas visada grojo gerai (ką įrodė ir turindamas su NIN), o čia jo rifai įdomiausia per kokį dešimtmetį. Pasiklausykit vien tik nerealaus minimalistinio reikalo “Pistol Whipped” kur Twigis taip įsijuosęs dulkina gitarą, kad net pragertame MM balse pasigirsta erekcija.
Trečias geras dalykas – išradingos Vrenos aranžuotės. Išėjęs Trento mokyklą ir nupoliravęs savo įgūdžius su A Perfect Circle bei keliais soundtrackais Vrena čia visiškai siautėja – pirsčiojimai, užsikimšusių vamzdžių garsai ir net visiškai užpisanti MM triukšmo siena priedainyje (ją, beje, jis nupyzdino iš NIN Broken)skamba kažkaip originaliau ir suteikia muzikai kitokį skonį.
Žodžiu 7 su pliusu iš 10. Maždaug panašiai vertina ir dauguma muzikos žurnalų ir blogų.
O Depas, beje, “your so vain” mušė būgnus. Visai geras bytukas.
tfu, mane pataisė, Depas grojo gitara. Kažką ne taip perskaitęs buvau. Būgnus mušti jam geriau tiktų.