Iron Maiden pensų koncertas pensams

2016-ųjų Joninės senos gvardijos atstovams įsimins kaip vienos iš jų svajonių išsipildymo diena. Tikriausiai. Paparčio žiedo tąnakt jie, ko gero, nerado, bet kai kuriems pasisekė pamatyti savo paauglystės legendas – Iron Maiden.

Nesu klausęs nei vieno grupės albumo ir apskritai heavy metal yra visai ne mano kavos puodukas. Tad apsilankyti koncerte norėjau vien vedinas smalsumo bei „akiračio plėtimui“. Tikėjausi, kad bus juokinga. Bet ne tiek.

Kauno Žalgirio arenos tribūnos, lyginant su prieš nepilną savaitę ten pat vykusiu Muse koncertu, buvo kiek tuštesnės. Užtat parteris buvo pilnas.

Akivaizdu, kad žurnalistų etikos inspektoriaus pirtelės genijų nuosprendis, jog reklaminiai koncerto plakatai gąsdina vaikus (vienintelėje Lietuvoje iš beveik 40-ties Iron Maiden šiemet lankomų šalių!), tik prisidėjo prie koncerto Kaune populiarinimo. Kažin, ar Live Nation net norėdami sugebėtų taip pigiai nusipirkti tokią reklamą.

Arenoje susirinko tipinė Mirončiko organizuojamuose koncertuose besilankanti publika: pilvoti dėdes su savo kiaunėm, wannabe baikeriai, Antakalnio turgelio ekspertai ir kiti Roko bei Bliuzo naktų gerbėjai. Nustebino, kad veik kas trečias lankytojas – nesvarbu iš Slabodkės, Žaliakalnio ar MarijEmpolės būtų atvykęs – savo garderobe buvo radęs bent kažkokį Airon Maidan maikoną.

Apšildančiųjų vaidmuo buvo patikėtas kažkokiems The Raven Age. Pasirodo, tai bosisto Steve Harris sūnaus George’o grupė. Švogerizmas nesvetimas ir britams.

Hedlaineriai išėjo šiek tiek po 21 valandos. Scenoje išrikiuoti 4 altoriai ir kitos butaforijos, ko gero, turėjo simbolizuoti ar bent priminti Majų civilizacijos architektūrą. Grupės nariai nesiekė Majų civilizacijos amžių (~4000 metų senumo), bet man nekilo abejonių, kad juos iš eighties atgabeno DeLorean. Tiek jų apsirengimo stilius, tiek elgesys scenoje liūdijo, kad senukai iki šiol gyvena devintame praeito amžiaus dešimtmetyje.

Prastovėjęs tris dainas viduryje tarp publikos supratau, kad patogiau bus stebėti šou iš tribūnų. Dar supratau, kad kažką šiame gyvenime darau ne taip ir tikrai dar daug ko nesuprantu.

Šou galbūt per skambus žodis šiam cirkui apibūdinti. Nes vieninteliai efektai (be minėtų butaforijų) buvo:
1. keičiamos užuolaidos, vaizduojančios Eddie (tai grupės naminis gyvūnas) skirtingose pozose;
2. į vieną eilę priekyje išsirikiuojantys visi keturi gitaristai (tuo metu arenoje staiga būdavo stipriau juntamas Scorpions ir Def Leppard tvaikas);
3. tas po dešinę (su baltais kedais virš kulniuko) vis užkeldavo koją ant kolonėlės ir rodydavo, kiek jam trūksta iki špagato.

Na, man visa tai buvo labai įdomu, kai pirmą pamačiau Livin’ on a Prayer klipą. Prieš 30 metų. Bet dabar (2016-ais) tai atrodė labiau nei komiška.

Paradoksas, bet publika šėlo, kėlė į viršų rankas su užlenktais viduriniu ir bevardžiu pirštais ir pritardavo O-o-o-o (nepaisant to, kad Dickinsonas nebegali ištraukti beveik kaip Ozzy).

Bandžiau tai aiškinti sau, kad susirinkusiems tėvukams atgyja paauglystės sentimentai susiję su legendomis apie Eddie. Tą vakarą jie, ko gero, bent dviems valandoms vėl sugrįžo į paauglystę. Juolab, kad Joninės. Džiaugiuosi už juos ir už smagiai praleistą laiką.

Užrašų knygutėje užsidėjau varnelę ties atitinkamu vardu. Ir prierašą never again.

2016.06.23 Žalgirio arena, Kaunas:
Doctor Doctor (UFO)
01. If Eternity Should Fail
02. Speed of Light
03. Children of the Damned
04. Tears of a Clown
05. The Red and the Black
06. The Trooper
07. Powerslave
08. Death or Glory
09. The Book of Souls
10. Hallowed Be Thy Name
11. Fear of the Dark
12. Iron Maiden
—
13. The Number of the Beast
14. Blood Brothers
15.Wasted Years
Always Look on the Bright Side of Life (Monty Python)