IR: apie tikėjimą ir melą

Prieš gerą pusę mėnesio gavau tokią žinutę:

Sveikas Andzejau:)

Raso tau toks Germanas is IR:) Mano sesuo vis tvirtina kad mes pazistami,
o as vis bandau atsiminti ar tikrai:D kaip ten bebutu gal but girdejai del
naujo IR albumo "Believe" isleidimo (pasirodys spalio menesi, vilniuje
pristatymas bus spalio 2)? Norejau taves kaip Suru redaktoriaus paklaust
gal but jus sudomintu recenzuot musu albuma? arba paimt interva arba ....
(dar kazkas) - mums idomu viskas kas gali padeti mums pristatyti savo
nauja studiini darba:))

Prižadėjau Germanui (kaip ir bet kam kitam), kad šiknos nelaižysiu.

Taigi, nuoširdžiai (vėl gi, kaip visada).

Visų pirma, pagarba vaikinams, kad apskritai kažkas yra daroma.

Prisimenu, kai prieš 5 metus klausydavau Now Or Never.

Dar ir dabar su malonumu įsijungiu savo mėstamiausią gabalą Sad ir visų mėgstamiausią Hell. Bandau sau paaiškinti „kodėl?“. Ko gero, dėl to, kad jauna, veržlu ir tikra. Ir dar. Labai smalsu. O ką jie parodys toliau?

Šiandien (tiksliau jau dvi savaites) turiu atsakymą.

Visų pirma… Ne, jau buvo. Reiškia visų antra, pagyrimai dėl skambesio ir garso kokybės. Įdirbis studijoje tikrai juntamas.

Turinys? Tas pats senoviškas grunge. Klausiausi ir aš tų Sietlo grupių, tik šiandien jos jaunimui nebeaktualios, kaip man (suprask patyrusiam) neaktualūs dinozaurai Deep Purple ir Blek Sabbač. Bet. Vaikinai – ne kvailiai, tad žino, kad skambesį reikia gaivinti kažkuo šviežiu. Tik kurtieji besiklausydami Revolution?! neišgirstų Muse (podskazkė jiems – fragmentas nuo 02:18 iki 02:34).

[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/IR_-_Revolution.mp3]
IR „Revolution?!“

Nenuostabu, žinant kaip Germanui patiko Black Holes and Revelations [2006].

Trečiu numeriu sekantis I Wonder – dar labiau nustebina. Sakau tiesiai-šviesiai: ne Cutthroat Competition, ne Revolution?!. I Wonder yra didžiausias albumo hitas. Tikrąja to žodžio prasme. Priedainis šlubuoja, bet visuma atitinka visus pop standartus.

[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/IR_-_I_Wonder.mp3]
IR „I Wonder“

Sekantys numeriai – standartinės variacijos Pearl Jam ir Alice In Chains tema. Ypač Burning Chair sukelia asociacijas su šituo. Tikriausiai kėdė kalta.

Fade Away nustebino. Germano balso tembru. Pirma mintis – apie žemą vokalą pirmame posme. Buvo kažkada (kai jūs buvote maži) tokia grupė Crash Test Dummies. Tai pirmiausiai pagalvojau apie juos. Kažkodėl. Teisingumo dėlei reiktų paminėti, kad daina labai graži. Ir aranžuotė labai.

O Cutthroat Competition pasižymi labai negražiu ir įkyriu priedainiu. Tai sakau ne vien dėl to, kad ši daina patinka daugeliui.

Apie Snake Pit nenoriu nieko rašyt (t.y. keiktis), nes jos nepernešu dar nuo EP_graph laikų. Germa, susitvarkykit lyricsus. Kaip galima vartoti please ir don’t fuck with us toje pačioje eilutėje??

True Love – per saldu. Čia kas? I Don’t Wanna Miss a Thing??

Ir apskritai, pasiklausius albumo lieka… abejingumas, tuštuma, apatija. 44 minutės praskrieja kaip vanduo iš čiaupo. Nepalikdamos ryškesnių emocijų. Iškyla vienintelis klausimas „na ir kas?“. O menas juk neturi kelti tokių klausimų (palyginimui – Freaks On Floor darbas jų nekėlė).

Bandau ieškoti analogijų praeityje. Mąstau apie gabalą Mister A. (jums visiems leidus dedikuosiu jį sau), kuris taip pat yra seno kirpimo. Kažkuom jis man primena ReLoad [1997] laikų Metallica skambesį. Toks tradicinis rokas, žinot. Bet jei tais metais keikiau buvusius trašystus, tai šiandien ReLoad gerbiu kaip apgalvotą ir kokybišką produktą. Gal būt BeLIEve kažkada taip pat will grow on us. Bet kažkodėl turiu negerą nuojautą.

Užtat reikia pagirti kūrinį Flowers. Už gerą voice efektą, energiją ir … trumpumą (01:37).

Reziumuojant reiktų palinksėti galva, kad IR – geriausiai klausytis gyvai.
Tai ir padarysime rytoj (spalio 14 d.) Vilniaus klube Bermudai (po Baltu tiltu).