Šįkart nepanorau nei romano, nei biografijos. Rudens vakarus iškeičiau į vieną iš pamokomųjų knygų „kaip turėtum daryti“, pavadinimu Įprastos rinkodaros pabaiga. Ir prisipažinsiu, man visai patiko, net įtikino. Gal dėl to, kad jos autorius Sergio Zymanas, buvęs The Coca-Cola Company rinkodaros vadovas ir vienas kiečiausių šios srities specialistų visame pasaulyje.
Visuomet knietėjo, kaip ten buvo su ta Coca-Cola, kokia strategija buvo naudojama po šiuo ženklu esančių produktų pardavimams, kaip vyko klasikiniai karai su Pepsi ir pan. Mano smalsumas buvo didžiai patenkintas, bet pasireiškė šalutinis efektas – pradėjau sapnuoti Coca-Colos upes, o paskui ją gerti vis dažniau… Vat pasidarė ji man skani, šiuo atveju gera knyga apie produktą suveikė ir kaip reklama.
Sergio Zymanas jau knygos pradžioje užmeta kabliuką:
Kai tenka kalbėti auditorijai, mane beveik visada pristato kaip vyruką, atsakingą už patį nesėkmingiausią projektą per visą rinkodaros istoriją…“ – už naująją kolą „New Coke“. Man tai patinka. Toks pristatymas iš tiesų puikus, nes priverčia kalbėti apie rinkodarą ir paaiškinti, kodėl naujoji kola anaiptol nebuvo nesėkmė. Bekalbėdamas dažniausiai sugebu įtikinti daugelį klausytojų, ir jie perima mano mąstymo būdą, tad tikiuosi, kad perskaitę šią knygą jūs taip pat manimi patikėsite.
Taigi, primenu, kad knygos autorius pasaulyje labiausiai žinomas „dėl visiško pravalo“ – „New Coke“ prekės ženklo įvedimo, kuris buvo nutrauktas po 77-ių dienų. Iki šiol ekspertai tai vadina vienu blogiausių įėjimu į rinką. Tačiau, mane sužavėjo Zymano drąsa, nepaisant nesėkmių. Skaitant knygą jauti jo pasitikėjimą savimi, užsidegimą, meilę rinkodarai. Į klaidas jis žiūri kaip į galimybę sužinoti tai, ko nežinojai, tobulėjimą bei sugebėjimą lanksčiai keisti savo nuomonę ir veiksmus.
Nors knyga rašyta prieš 22 metus, informacija tikrai nėra apdulkėjusi, o mintys šiuolaikiškai ir sklandžiai išdėstytos. Zymanas pabrėžia rinkodaros – kaip verslo veiklos rimtumą bei nuolat kartoja „maldelę“, jog vienintelė jos paskirtis – parduoti daugiau prekių ar paslaugų kuo platesniam žmonių ratui, dažniau ir didesnėmis kainomis. Autorius atsiskleidžia kaip logikas ir strategas. Rinkodara jis vadina mokslu, kur reikia skaičiuoti, analizuoti ir vertinti.
Manau, ši knyga būtų neprošal ir Lietuvos rinkodaros specialistams (tik „reklamščikams“ gal nelabai, nes knyga ne apie reklamą). Žinoma, mes jau seniai (per skaudžią patirtį) supratome, kad rinkodara nėra tik reklama, kad tai sudėtingas procesas. Tad Įprastos rinkodaros pabaiga būtų puikus „primintukas“ neišklysti iš doros kelio ir laikytis svarbių rinkodaros „kelio ženklų‘. Kita vertus, ką gi mes čia Lietuvėlėj galėtume lyginti su „Coca-Cola“, juk šio ženklo rinkodara visuomet išliks unikali, nepakartojama ir labai pavydėtina.
Ir dar, nesitikėkite „Coca-Colos“ gėrimo recepto atskleidimo, juk tai pasaulinio lygio paslaptis.
Skanaus skaitymo!
