Gūdžiais 1981aisiais Danny Bosten pradėjo savo analoginius eksperimentus pietų Olandijoje. Nuo pat mažens žavėjęsis futurizmu ir sci-fi estetika grafinio dizaino studentas po Das Ding vardu po truputį lipdė savo keistą muzikinį mikrokosmosą, pilną keistų vojažų, garsinių schemų, struktūrų.
Pasklido pirmosios kasetės, įgijusios kultinį statusą ir praėjus porai dešimtmečių vėl atrastos Minimal Wave leiblo bei naujų klausytojų kartų. Tačiau šis olandų wave pionierius visą tą laiką ruošė šviežią medžiagą, kuri šįmet materializavosi į naują albumą Why Is My Life So Boring?
Das Ding skambesys – gana abstraktus, jo vientisa retrofuturistinė estetika žavi savo išbaigtu konceptualumu, kuris atsiskleidžia tiek viršelių dizainuose, tiek kompozicijų dinamikoje, svyruojančioje nuo konkretesnių ritminių synth numerių iki atmosferiniu pulsacijų. Artėjant jo koncertui Vilniuje, Danny sutiko atsakyti į keletą klausimų bei pasidalinti savo ilgametėmis įžvalgomis apie muziką. Atviras pokalbis apie tai, ką reiškia kurti naują muziką nuolatinių atsikūrimų laikais, technologijas ir jų ribotumą, Google įtaką naujo albumo pavadinimui bei pokyčius.
Neužilgo pasirodys tavo naujasis albumas, o dar 2009aisiais Minimal Wave leiblas perleido H.S.T.A. relyzą. Turint galvoje, kad tavo muzikinė karjera tęsiasi gana ilgai, kokie esminiai pokyčiai įvyko per tuos metus? Kaip pakito muzikos pajautimas? Ar jauti, jog dabar tavo kūryba sulaukia daugiau dėmesio nei 80aisiais?
Na, yra išties didelė garbė būti per naujo atrastam tokio leiblo kaip Minimal Wave bei susilaukti tokių teigiamų įvertinimų. Bet kita vertus, ganėtinai keista, nes tau automatiškai priklijuojama ta 80’s revival etiketė, ir staiga supranti, kad esi aklavietėje ir nežinai ką daryti toliau – ar bandyti atkartoti praeitį ir grįžti prie savo ankstesnės inkarnacijos (ko ir reikalauja pirminis impulsas), ar išpildyti iš visos dabartinės informacijos naujai atsiradusius lūkesčius, ar tiesiog ieškoti visiškai naujų formų. Kartai pagalvoji, ar įrašius kažką naujo neteks vėl laukti 30 metų, kol tai bus įvertinta? Bet tai nėra problema. Naujas albumas man yra tarsi galimybė apjungti naują ir seną.
O pagrindinis pokytis įvykęs per visus šiuos metus yra internetas, informacijos perteklius bei kuratorių/informacijos selektorių bei medžiagos filtravimo poreikis. Man tiesiog pasisekė, kad patekau į vieną iš kategorijų.
Didelė dalis 80ųjų DIY pogrindžio buvo stipriai įtakota technologinių galimybių. Pastaruoju metu nemaža dalis šių dalykų atgimsta ar yra per naujo atrandami. Kaip manai, ar šiuolaikinės technologinės galimybės skatina ar, atvirkščiai, stabdo kūrybingumą? Ar tiki, kad naujoji karta gali pasakyti kažką naujo, turėdama beveik neribotas technines galimybes?
Technologiniai apribojimai tais laikais skatino kūrybingus ir įdomius meninius sprendimus ir netikėtumus. Sąmoningas kai kurių negrabių ankstyvųjų eksperimentų gaivinimas man atrodo gan juokingas, bet ribotas aparatų kiekis tikrai padeda atsiriboti/apsiginti nuo naujųjų technologinių galimybių pertekliaus. Bet aiški kūrybinė vizija, suvokimas, ką nori daryti, labiausiai padeda atsirinkti ir išvengti pavojaus būti įtrauktam į begalinius žaidimus su prieinamomis technologijomis. Negaliu kalbėti už naująją kartą. Tikiuosi, kad tikras talentas visuomet ras kelią tarp įvairių muzikos produkcijos galimybių.
Papasakok šiek tiek apie savo naujausią albumą Why Is My Life So Boring? Ką jis tau reiškia ir kokią vietą užima diskografijoje? Kokia jo pavadinimo istorija?
Naujas albumas buvo kruopščiai surinktas dviejų Electronic Emergencies leiblo savininkų Spacemaker ir Leather E. Šie du Roterdamo didžėjai sukompiliavo relyzą iš didelio kiekio kūrinių, kuriuos aš jiems pateikiau. Kaip ir minėjau, albumas – tarsi bandymas apjungti naują ir seną, tarsi bėgimas nuo 80ųjų etiketės. Why Is My Life So Boring? yra pirmosios dainos pavadinimas, kuri gimė eksperimentuojant. Tekstas ir pavadinimas yra paremtas Google auto-fill funkcija – pabandyk įrašyti why is ir pats pamatysi. Akivaizdų, kad daugelio žmonių galvose tai – klausimas numeris vienas (na, bent jau Google aplinkoje). Nedaug atsilieka why is my internet so slow?. Albumo viršelis puikiai atspindi šį pavadinimą. Jis padarytas pagal mano padarytą pažįstamo žmogaus nuotrauką.
Buvai įsitraukęs į visą 80ųjų kasetinę kultūrą. Koks tavo požiūris į visą muzikos digitalizaciją socialinių medijų kontekste? Kokie pavojai ir galimybės egzistuoja dabartiniuose muzikos formatuose ir jos platinimo galimybėse lyginant jas su ikiinternetiniais laikais?
Geras dalykas yra tai, kad muzikos vartojimo, kūrimo ir sklaidos galimybės yra puikios ir prieinamos beveik visiems ir visur. Blogas dalykas yra albumo kaip formato ir patirties fragmentacija, visas tas iPod/shuffle-and-skip sindromas. Tiek daug muzikos ir tiek mažai laiko. O gal greičiau kantrybės…
Kada pirmąkart supratai, kad sintezatoriai tave domina labiau nei gitaros?
Na, tai nėra problema, nes mane labai domina ir gitaros. Bet nuo pat vaikystės mane traukė mokslinė fantastika, futurizmas ir atitinkama muzika. O koks gali būti geresnis būdas visa tai apjungti nei kompiuterizuota, robotizuota muzika?
Koks tavo mėgstamiausias muzikos instrumentas/aparatas? Turiu galvoje tą, kuris labiausia įtakojo tavo skambesį ir garsą.
Ko gero, Roland SH-101. Tai nuostabi kompaktiška mašina, man suteikianti neribotas galimybes. Patogus interfeisas, nuostabus sequenceris, puikus garsas. Taip pat Jen SX-1000 – nepelnytai nuvertinas mažas sintezatorius su labai šiltu ir unikaliu garsu.
Pats kuri savo albumų viršelius. Iš kur tam semiesi įkvėpimo? Kokios tavo vizualinės įtakos?
Tai man – visiška paslaptis.
Kaip vietos, kuriose gyvenai veikė tavo garsą? Kokia situacija su panašios muzikos scena Olandijoje?
Iš tikro, tai turėjo labai nedidelę įtaką. Na, įtaką turėjo nebent faktas, kad kartais nori atsidurti kitur nei esi ir muziką tą padeda padaryti. Mane įtakojo klausymas kitos muzikos – tokių grupių kaip Fad Gadget, New Order, Kraftwerk. Labai daug nežinau apie Olandijos sceną, bet viskas su ja kaip ir gerai, O Roterdame dalykai tikrai gerėja pastaruoju metu. Atsiranda daug naujų mažų leiblų ir žmonės turi aistrą muzikai. Bet iš kitos pusės, visokių Pop Academies ir panašių dalykų paplitimas davė ištisą kartą vienodų grupių ir atlikėjų, kurie visų pirma bando sukurti kažkokius verslo planus, o tik po to galvoja apie muziką.
Das Ding gyvai lapkričio 29 dieną kultūros bare Kablys kartu vietiniu suportu iš Mario Moretti, Das Polyester, Patricia Kokett, Aerobica ir Analoginis Polivoksas.
