Žemiau pateiktą reklaminį vaizdo klipą pamatėme tik po įvykio. Tačiau kas ir kur atvažiuoja žinojome jau anksčiau.
Nepraleidom.
Šiame kiaunių klube teko lankytis pirmą kartą. Nesigailim. Juoba, kad ne dėl gimtadienio ėjom. Dėl dovanos.
Dovana scenoj pasirodė apie pirmą valandą: Biggi ir Bongo už pultų, Daníel Ágúst prie mikrofono. Iškart pradėjo nuo parnuchos: On The Job. Antru numeriu – albumo monstras Hateful. Gaila, bet gyvai jis skambėjo ne taip galingai kaip studijinė versija. Anie stiprūs ir gilūs žemųjų dažnių virpesiai gyvai skambėjo plokščiai ir beveik niekuo neišsiskyrė nuo kitų naujo albumo kūriniams būdingų garsų. Įdomus pastebėjimas – šios dvi dainos „užtruko“ beveik pusvalandį. Jūs tikriausiai žinote, kad visos šešios albumo 24/7 (Vilnius tik tarpinė Komm tanz mit mir turo, pristatinėjančio būtent šį darbą, stotelė) kompozicijos trunka 52 minutes. Prisiminus statistikos paskaitose matytas formules sužinotume, kad vienos dainos vidutinė trukmė ~ 9 min. Tad logiška, kad gyvos versijos dar labiau pailgėja. Gal kiek ilgoka, bet juk tokia šokių muzikos politika. O GusGus ją puikia išmano.
Kiek ilgiau laiko prireikė sekančio kūrinio identifikavimui. Visiškai skirtingą (nei This Is Normal [1999] albume) Ladyshave versiją Danieliui atlikti padėjo Stephanas (tikras Bongo vardas). Demonstruodamas trečią neštumo mėnesį atitinkanti pilvuką jis maivėsi dainuodamas falcetu. Toliau antru albumo singlu tapusi daina Thin Ice: trys minutės lėtos įžangos ir dvigubai tiek ritmingo siautulio publikai pritariant I feel like dancin’.
Buvau tikras, kad be Moss neapseis (nes garsų paletė labai panaši į tą, kuri naudojama 24/7). Nors gal Believe, Purple ar Dance You Down norėtųsi dar labiau… Tai pagrojo apie minkštas samanas, o iškart po to Danielis (be Jimi Tenoro pagalbos) sudainavo Take Me Baby. Reik pripažinti, kad naujas grupės įvaizdis – puikus.
SOS rescue operation for their style… you know
Strict kelnės, tokios pat pitch black spalvos marškiniai (nors ir nemaskuoja scenoje išlieto prakaito rutulių po pažastim), atgal sulaižyti plaukai ir šukos kišenėje – Krikštatėvio personažai niekad ir nebuvo išėję iš mados. Dar pridėkim blizgančias lakierkas. Muuua!
O kur demonstratyvus šukavimasis?
Didžiąją pasirodymo laiko dalį Stephenas ir Birgiras praleido pasislėpę už prietaisų maigydami ir sukiodami rankenėles. Kartais pademonstruodavo pritariančių vokalistų talentą. Danielis priekyje maivėsi vienas. Klubų judesiais viliojo merginas… ir ne tik. Stephenas kartais prisijungdavo prie jo scenos priekyje, kad prie mikrafo pakeistų iš grupės dingusią Earth ar bet kokį kitą vokalistą.
Įžanga į Bremen Cowboy tapo trumpa Bongo paskaitėlė apie acid house istoriją ir eighties. Svečiai iš Islandijos kvietė klubo lankytojus iškelti rankas į viršų. Ne dėl to, kad prisimena Rositos Junior raginimus „kur jūsų rankos?“. Suru.lt įtaria, kad islandai buvo susitarę su klubo biču, kuris tapo už virvučių. Nes būtent tuomet šovė patrankos ir ant iškeltų rankų nusileido raudonai balti balionai ir spalvoti konfeti kirminai.
Add This Song grojo gal kokį pusvalandį. Prisiekiu. Laimutis dainos, ko gero, nežino, todėl prie baro flirtavo su trimis blondėmis. Gali sau leist. Pusvalandis (kad ir kokia gera daina bebūtų) – tikrai perilgai.
Po padėkų kalbos, nusilenkimų, publikos švilpimo ir trumpos pertraukos – bisas. Ir kodėl būtinai tas David??? Šio gabalo fenomeno suru.lt iki šiol negali suvokti. Purple šimtą kartų geriau, jei bogu.
Bet užtenka zyzti. Pasirodymas buvo geras. Toks santūriai minimalistinis, bet kokybiškas ir profesionalus.
Torto neragavom. Kažkaip nesinorėjo.
Bet su malonumu pasižiūrėjom į dalinusias.
Deja, bet suru.lt fotografas tuo metu linksminosi kitur, todėl šią nuotrauką pasiskolinome. Ne tam, kad parodytume, jog ir Rimka lankėsi. Jūs tik pažiūrėkit į kioskelio kainas! Kaip mat griebėme abu 12’’ singlus (Add This Song ir Thin Ice). Po dvacoką! Juokas. Dar maikoną priedo.
Kompaktą turime jau seniai, todėl reikėjo autografų. Na, taip, absurdas ir beprasmybė. Juk niekam iš draugų neįdomūs tie parašai…
Daníel Ágúst ant grindų dar mažesnis nei ant scenos.
Stephanas tai jo, zdaravas briedis.
Nieko nesišnekėjom. Tik pacituosiu genialų šunsnukių atsakymą iš senesnio pokalbio. Tada (2004-ais) Pesident Bongo klube Mambo lankėsi su Magnúsu Guðmundssonu (on-že Herb Legowitz aka Buckmaster De La Cruz).
– Ar jum patinka Lietuvoj?
– Yes.
– Why?
– Why not?
Basterdai.
Grojaraštis:
1. On The Job
2. Hateful
3. Ladyshave
4. Thin Ice
5. Moss
6. Take Me Baby
7. Bremen Cowboy
8. Add This Song
9. David
Performansas: 9/10
Garsas: 8/10
Šviesa: 7/10
Trukmė: 10/10
Kaina: 50-100 lt.
Alus: 9lt. Carlsber 0,33l (gerai, kad ne Corona)
Gražių merginų: khm, khm
Bendras: 9/10
Geriausias remiksas iš naujo singlo.
Koncertas buvo fantastiškas! Kas dėl DAVID pabaigoje, manau kad būtent jį vientintelį žinojo fyfos ir jų draugai 🙂 O ir reklamoje promino butent šį gabalą, nepykstu ir už David, buvo gerai atliktas.
P.S. Dėl torto daug nepraradot, buvo riebus ir kažkos be skonis 🙂
blemba kaip aš sugebėjau tiek gabalų pramisint?
:))))
man atrodė kad grojo 7, o ne 9
ha ha
na bet tavo ausim labiau pasitikiu
david yra afigienas gabalas, man jis yra diskotekos klasika, nors mėgstamiausiu laikau ladyshave
kad pagrojo manau super. visada per jį būna didžiausias haipas.
o kad reklamoje naudojo – klaida įvardinčiau, visgi naują albumą promina.