Retai sutinkama ir puiki – moteriška elektronika. Hyperdub globotinė Sara Abdel – Hamid aka Ikonika antrą kartą išleis pilnametražį albumą Aerotropolis.
Prieš keletą metų Ikonika tapo Hyperdub simboliu, kad šioje įrašų studijoje leidžia ne tik Burial ar Kode9. Netiesiogiai ji Hyperdub studiją padarė vienu įdomiausiu muzikiniu resursu šiandienos muzikos produkcijoje. Bent jau man.
Negaliu teigti, jog alpstu dėl jos muzikos, tačiau ji pakankamai atraktyvi, nepaviršutiniška bei intriguojanti. Tai dubstep, house, UK garage, chiptune, o vietomis gal net italo disco mišinys. Tačiau visame šiame bordelyje yra pakankamai neblogai tvarka. Gal ne kaip bažnyčioje, bet vistiek. Nors Mega Church gabalas iš Aerotropolis – mano mėgstamiausias. Ir dar Cryo puikus.
Ikonika pakankamai ryškiai skleidžiasi per dj-inę liniją, bei properšom parodo, kad ji highly-tech moteris ir kaip reikia kurti muziką kompiuteriais – ją kalbina RA, Logic šiomis temomis. Be abejo tai svarbu, tačiau nereiktų užmiršti ir idėjinės – kūrybinės pusės. Čia tas pats, kaip matematikos absolventai išskaičiuoja dailę. Kūriniai neblogi, tačiau nieko ypatingo. Dreifuojantys, vintažu kvepiantys sintezatoriai arba per daug įkyrūs, arba nepakankamai prisodrinti vaibo. Lyg ir tinka, bet ne iki galo. Jei lyginti su Contact Love Want Have [2010] – jos progresija nelėtėja (akivaizdu, kad jos dubstep princesės titulo jau seniai nebeliko). Kūriniai ne tokie tiesmuki, atsiranda daugiau subtilumo bei abstrakcijos.
Aš suprantu, kad liesdama Aerotropolis temą Ikonika mėgino sukurti kažką super inovatyvaus ir ypatingos globalinės jungties, tačiau nemanau, jog būtent taip turi skambėti ateities visuomenės muzika.
