ifestival: Afrikietiškas reivas ledo arenoje

Post-modernizmas niekur nesitraukia ir dar giliau šaknijasi į šiuolaikinę pop kultūrą. Tai parodo vien tai, kad bene ryškiausiai dabartinį dešimtmetį apibrėžianti grupė savo kūryboje perdirba ir savaip interpretuoja užpraeito dešimtmečio garsus ir stilių (taip, 90-tieji prasidėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų). Kalbu, be abejo, apie Pietų Afrikos freekus Die Antwoord. Esu vienas iš tų, kuriuos labiau nei projekto muzika žavi jų įvaizdis, estetika ir už viso to stovintys personažai (vis dar nepavyksta rasti atsakymo: are they for real?). Praeitą savaitę, surinkę solidų lietuvišką ekipažą, išvažiavom link Varšuvos, kur pastaruosius veikėjus tikėjausi išvysti gyvai ifestival metu.

Kaip buvo minėta renginio anonse, ifestival nėra standartinis vasaros outdoor festivalis – viskas vyko savaitės viduryje uždaroje arenoje. Bet, atvirai sakant, man tai buvo tiesiog Die Antwoord koncertas su didesniu kiekiu apšildančių grupių ir vietoje vykusiu afteriu.

Dar prieš pajudant iš Vilniaus paaiškėjo, kad dėl didelio ažiotažo ir išpirktų bilietų renginys persikėlė iš Soho klubo į ledo areną Torwar. Bet ir čia bilietų iki renginio pradžios greitai nebeliko. Torwar arena didžiu priminė Siemens, tačiau su geru įgarsinimu, žymiai erdvesniu vestibiuliu ir nemaža lauko terasa, kurioje buvo įrengta antroji scena. Joje sukosi gan basic drum&bass, tačiau tai netrukdė publikai apšilinėti iš širdies. Tiesą sakant, laukti pagrindinių atlikėjų terasoje buvo net daug jaukiau nei pačioje arenoje.

Pirmas į vidų paviliojęs projektas buvo vietinė weird-pop pažiba Mister D.. Gaila, bet arenos scena jiems buvo per didelė ir dėmesio ilgai neišlaikė. Antrą kart iš terasos sugrįžome dėl Dub Fx. Tikrai nesu jo gerbėjas, tačiau reikia pripažinti, kad bičas, net ir suprasdamas, kad nėra vakaro žvaigždė, sugebėjo tikrai nuoširdžiai paperforminti. Kažką labiau vertinti būtų sunku.

Paskutines sekundes iki Die Antwoord pasirodymo skaičiavome su Tibeto vienuolių giedojimu, kurį šaižiai nutraukė DJ Hi-Tek intro. Scenoje pasirodė Ninja ir Yo-Landi Vi$$er bei su Fok Julle Naaiers pasiuntė publiką. Ši atsakė rankų ir klyksmų jūra, kurioje iškart pradėjo plaukioti pirmieji stage-diveriai ir medikų pagalbos prašyti skęstantieji. Infantiliškas Yo-Landi vokalas pasirodymo pradžioje skambėjo žemiau nei įprasta, bet vėlesniuose kūriniuose viskas pasitaisė (tiesa, taip pasitaisė, kad pradėdavai abejoti, ar tik čia ne dalinė fonograma girdisi…). Reivui pajudėjus, prie afrikiečių trijulės prisijungė dvi šokėjos, kurių judesiai ir į baltus audinius įvynioti kūnai priminė būtybes iš Star Wars filmų (kas buvo labai freeky ir labai patiko). Garso sistema veikė puikiai, bet ir publika nenusileido: stovint per vidurį skanduotės kartais užgoždavo net Wat kyk jy? ir Wat Pomp? priedainius. Įpusėjus afrikietiškam reivui, Ninja leido publikai trumpam atsipūsti ir atliko kūrinį apie savo birką, kurią, galima sakyti, ir visiems parodė. Pasirodymas įsibėgėjo iki buvusio tempo ir tęsėsi iki pat pabaigos, dar labiau suintensyvėdamas ties žymesniais hitais: Rich Bitch, Baby’s on Fire, I Fink U Freeky ir paskutiniuoju: Pitbull Terrier. Bisui buvo paliktas projektą išgarsinęs Enter the Ninja, kuris, nors ir sukėlė publikos isteriją, tačiau, lyginant su naujesniais hitais, skambėjo silpniau.

Sunku pasakyti, ar Die Antwoord ateityje turės daug išliekamosios vertės kaip muzikinis projektas, tačiau kaip reiškinys jie puikiai reprezentuoja persimaišiusias pop ir alt. kultūras, kuriose freaky is the new cool. Todėl džiugu, kad buvo proga juos išvysti dar karjeros pike.

Pabaigai žadėtas Yo-Landi užpakalis:

Grojaraštis:
1. DJ Hi-Tek Rulez
2. Fok Julle Naaiers
3. Wat kyk jy?
4. Wat Pomp?
5. Hey Sexy
6. Rat Trap 666
7. Fatty Boom Boom
8. Girl I Want 2 Eat U
9. Raging Zef Boner
10. Rich Bitch
11. Cookie Thumper!
12. Pitbull Terrier
13. $copie
14. Beat Boy / Evil Boy
15. Baby’s on Fire
16. I Fink U Freeky
17. Happy Go Sucky Fucky
18. Never Le Nkemise 2
–
19.Enter the Ninja