Pirmoji mano pažintis su Holotropine terapija įvyko kaip tik tuo mano minėtu periodu – 1998 m. Rygoje. Ši patirtis labai padėjo įgyti harmoniją tarp vidinio ir išorinio pasaulių. Man, asmeniškai, holotropinio kvėpavimo sesijos – tai įspūdinga kelionė ieškant savęs, kurios metu galiu pažvelgti į pasąmonės gelmes. Galiu pažvelgti už „uždangos“, – į pačią savo psichikos esmę. Šios patirties neįmanoma palyginti su niekuo kitu gyvenime. Tai lyg žygis link išminties, kuri buvo mums duota gimimo metu, tačiau nebuvo suprasta proto. Tai kelias į subtilesnį savęs, kitų žmonių ir žmogaus prigimties pažinimą.
Holotropinis kvėpavimas – tai vienas iš pačių efektyviausių ir stipriausių savęs pažinimo ir asmeninio vystymosi psichoterapijos metodų, sukurtas Amerikos transpersonalinės psichologijos atstovų Stanislavo ir Kristinos Grof.
Šis metodas naudoja senai žmonijai žinomas unikalias neįprastos sąmonės būsenos galimybes, apjungdamas jas su šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos pasiekimais. Sukeldami sau pakitusios sąmonės būsenas efektyvios ir nepavojingos technikos pagalba, kurios pagrindiniai elementai yra: intensyvus kvėpavimas, įkvepianti muzika ir spontaniškas pasinėrimas į iškylančias patirtis, dalyviai gali atskleisti ir išgyventi gilumines traumas, konfliktus ir gyvenimiškas situacijas taip išsilaisvindami iš jų.
Sesijos metu surinktos medžiagos integracija toliau tęsiama, piešiant mandalas, vizualiai išreiškiant patirtį gautą sesijos metu, grupėje diskutuojant apie individualius procesus ir į kūną orientuotą terapiją.
Sesijos dalyvės piešia savo patirtus išgyvenimus.
Suru.lt: Kokius holotropinio kvėpavimo kursus Jūs esate baigę?
Gleb Smirnov: Iš pradžių aš pats perėjau Holotropinio kvėpavimo sesiją pas Vladimirą Maikovą (Владимир Майков) (S.Grofo mokinį), o vėliau daug metų pas Vladislavą Kengą (Владислав Кенгa), taip pat S.Grofo mokinį. Trenerio modulį taip pat esu baigęs pas V.Kengą.
Suru.lt: Kokia Jūsų veiklos misija?
Gleb Smirnov: Padėti žmonėms atrasti viduje tą paslėptą, kas visada buvo šalia, padėti jiems surasti natūralią harmoniją kasdieniniame gyvenime. Atsikratyti klaidingų kliūčių kelyje į laimę, meilę ir laisvę. Rasti save šiam pasaulyje ir pasaulį savyje. Žmogus atsiskiria nuo vieningos (holotropinės) sielos būsenos iš kart po gimimo dėl to, kad patiria skausmą, kančią, kaltinimą, pažeminimą, atstūmimą, baimę, gėdą, bendravimo trūkumą. Nenoras atsidurti vėl šiose nemeilės situacijose slopina norus, pašaukimą, sugebėjimus: žmogus pradeda gyventi identifikuodamas save tik su dalimi savo vidinio pasaulio.
Holotropinio kelio terapeutiškumas atsiskleidžia per siekį sesijos metu leisti laisvai reikštis toms išstumtoms savasties dalims kartu elgiantis su jomis ypatingai atidžiai, gydant jas nuo baimės pasireikšti per jų priėmimą ir laisvę, rodant joms ypatingą rūpestį ir meilę.
Vyksta holotropinio kvėpavimo sesija.
Kitokio nei įprasta kvėpavimo, gilios emocinės muzikos, specialios mankštos ir minkštą poveikį kūnui, mes galime lengvai ir nepavojingai prisiliesti prie bet kurios atminties dalies, pradedant nuo Jūsų gyvenimo mamos pilve. Kaip taisyklė mes retai kada suprantame giluminius savo elgesio motyvus, tuo labiau kitų žmonių keistus poelgius. Įvykiai, atsitikę vaikystėje, daro didesnę įtaką žmogaus pasaulėžiūrai, nei visas vidurinis ar aukštasis išsilavinimas, ar darbo patirtis. Jei koks nors įvykis nebuvo suprastas, pasiliko išgyvenimu, nerimu ar baime – neišreikšta emocija, taip ir netapęs patirtimi, žmogus gyvens jausdamas nesuprantamą įtampą.
Pastoviai ieškodamas „Kažko, nežinau ko“, abejodamas ir nebūdamas iki galo kažkuo tikras, pavyzdžiui savo sugebėjimais, valia ar drąsa, o gal net ir talentu. Holotropinės kelionės metu pavyksta atkurti kurą nors iš situacijų, savo laiku padariusią labai gilų poveikį, tapusia kažkokiu mus apribojančiu įsitikinimu, arba atvirkščiai, įkvėpusia pasiekimams. Holonautai (Holotropinio kvėpavimo dalyviai) su krištoliniu aiškumu išgyvenantys senai patirtus įvykius, sąmoningai suvokia savo elgesio priežastis, pradeda matyti savo gyvenimą ne kaip dreifuojantį tarp skirtingų asmenybės dalių poreikių patenkinimo, tačiau kaip tikro, pilno, stipraus ir valingo bei harmoningo gyvenimo suvokimo kompleksinį siekį.
Norą pajausti gyvenimą gražiai ir giliai. Fenomenai, kurie iškyla pakitusios sąmonės būsenoje – senų įvykių prisiminimai, atstumtų asmenybės dalių sąmoningas suvokimas, visiems žmonėms būdingų jausmų ir prasmių išgyvenimas, supratimas, kas yra valios ir drąsos struktūra, kūrybinio prado atskleidimas, empatijos ir intuicijos suderinimas – leidžia mums pasidaryti gilesniais mąstytojais, subtiliais vertintojais, subrendusiais ir harmoningais.
idomu