Tai aišku, kad filmo apie Holivudo legendą Alfredą Hičkoką laukiau nekantriai. Bet liepiau sau per daug nesitikėti, – šis sezonas jau įrodė, kad iš žvaigždžių pilno casto ir nelabai aiškaus režisieriaus pernelyg daug tikėtis neverta. Ir kaip aš džiaugiuosi, galėdama parašyti, kad vis dėlto atsitiko visai atvirkščiai, – pirmasis režisieriaus Sacha Gervasi vaidybinis bandymas Hitchcock yra tiesiog puikus.
Filmas pasakoja apie sudėtingą režisieriaus Alfredo Hičkoko (akt. Anthony Hopkins) kūrybinį tarpsnį, statant jo vieną garsiausių filmų Psycho. Nors kūrybiniam procesui filme dėmesio skiriama daug, kur kas svarbesnis siužetinės linijos momentas yra režisieriaus santykis su žmona Alma (akt. Helen Mirren). Tai gal kiek nustebino, kadangi tikėjausi, jog biografinė drama bus labiau skirta jo kaip išskirtinio talento paanalizavimui. Visgi man patiko, kaip gražiai ir subtiliai, nieko neperspaudžiant išplėtota tradicinė mintis, jog prie kiekvieno genijaus šono stovi stipri moteris – įkvepianti, padedanti, paguodžianti ir reikiamu momentu įspirianti į užpakalį. Nors kovo 8-ji, turbūt skirtingai nuo redakcijos vyrų, yra man sunkiai suprantama šventė, vis dėlto visai malonus sutapimas išėjo, kad tokio filmo premjera buvo būtent tądien (tik turbūt belieka apgailestauti, kad kol kas rodo tik Akropoly, nes apgirtusių marozų periodiški šūksniai nuoširdžiai užknisa).
Vienas garsiausių Holivudo kino kūrėjų filme yra pateikiamas turbūt kiek skirtingai nei galėtume būti susidarę įspūdį, koks turėtų būti siaubo žanrą kardinaliai pakeitęs žmogus. Jis jautrus, skausmingai išgyvenantis bet kokį nestabilumo į gyvenimą inešantį pasikeitimą. Labai patikęs motyvas buvo tai, kaip jis mezga santykį su savo pagrindinėmis aktorėmis. Nors ne kartą yra tekę skaityti apie tikras istorijas, kaip režisieriams būna svarbu turėti įkvepiančias mūzas, kažkaip šiame filme visa tai pateikta labai įtaigiai ir jautriai. Kitaip tariant, nežinia, ar tai tiesa, ar ne, tačiau tikrai nustebina, kokia jautria būtybe pateikiamas Holivudo legenda.
Tai ne tik puikus būdas susipažinti su įvairiapusiškai parodomu režisieriumi, tačiau taip pat visai įdomi ekskursija po Holivudo užkulisius. Filme parodoma, koks svarbus būdavo studijų vadovų vaidmuo filmo kūrybiniame procese ir kaip sudėtinga kūrėjui įtikinti statyti filmą, kuriuo vadai netiki. Kadangi rodomas šeštojo dešimtmečio Holivudas, smagu stebėti ir tai, kaip Hičkokas derasi su cenzūros biuru. Iš šių dienų perspektyvos visai komiška, dėl kokių dalykų derasi garsusis režisierius ir kas anuomet stipriai demonizuota.
Techninė filmo pusė gal ir nėra kažkas labai stebuklingo, tačiau dekoracijos puikiai sukuria tinkamą tam laikmečiui atmoferą. Žinoma, ką galima pamatyti ir iš trailerio, Anthony Hopkinso grimas puikiai pasitarnauja tam, kad būtų atkurta tikrai autentiška ikoninio režisieriaus išvaizda.
Ir galiausiai turbūt nieko nenustebinsiu parašydama, kad aktorių komanda tiesiog nuostabi. Anthony Hopkinsas profesionaliai sukuria tam tikrą asmenybės susidvejinimą išgyvenantį ir kūrybines kančias kenčiantį režisierių, o jo žmonos vaidmenį sukūrusi Helen Mirren tik dar kartą įrodo, ko yra verta. Labai maloniai filme susižiūri ir jaunosios Jessica Biel bei Scarlett Johansson, kurios žaviai atlieka savo mini antraplanius vaidmenis.
Overall, filmas nėra kažkas nepaprastai stipraus, tačiau žiūrėdama tikrai nuoširdžiai juo mėgavausi nuo pirmos iki paskutinės minutės. Priežasčių tam daugybė, – tiek rodomas laikmetis, kuriame kada nors norėčiau atgimti, tiek įdomus ir įtraukiantis siužetas, tiek akį džiuginanti aktorių vaidyba. Žodžiu, labai sveikintinas pirmasis režisieriaus Sacha Gervasi bandymas dramos žanre ir tikrai lauksiu tolesnių jo darbų.
You may call me Hitch. Hold the Cock.
