Pavadinimas: Hardcore Henry
Žanras: Call of Duty
Vaidintojai: Kruger, Mr Orange, Danila Kozlovsky, Haley Bennett
Apie ką: 6 milijonų dolerių žmogus gelbsti žmoną
Pamatęs trailerį, aš tikėjausi mažai. Tikėjausi mažiau nei mažai, nes nuo viralinių reiškinių mane dažnai net nupurto. Užtad iš kino išėjau su šypsena it bananas ant veido, nepaisant aiškaus supratimo apie filmo (ne)gerumą. Ilya Naishuller sukūrė prie ekrano kaustantį veiksmo… ekhm… filmą… su įspudingais kaskadiniais triukais ir rudimentiniais scenarijaus požymiais. Hardcore Henry tai kovos ir parkūro scenų koliažas su bendra istorijos struktūra, nufilmuotas iš pirmo asmens perspektyvos. Kaip kompiuterinis žaidimas. Kas gavosi? Prastas filmas. Puikus spektaklis.
O viskas buvo šitaip: kapelos Biting Elbows lyderis Ilya Naishuller sukūrė vaizdo klipą dainai Bad Motherfucker – lengvą veiksmo sci-fi su smagiais vizualais ir generišku rocku. Tada su jaunu artistu susisiekė Timur Bekmambetov, kurį žinome iš Wanted ar to filmo apie vampyrus ir JAV prezidentą. Bekmambetovas pasiūlė išvystyti projektą, ko pasekoje į kino teatrus atkeliavo Hardcore Henry. Naishulleris nėra scenarijaus virtuozas ar gilus mąstytojas, tačiau veiksmo scenas jis perprato stipriai. Kūrėjai pasitiki savo jėgomis, ką rodo nuostabiai pavaizduoti parkouro triukai ar išradingi susišaudymai. Stebint įvykius ekrane žiūrovas mėgaujasi vaizdais, nepaisant negausių eksperimentų ar nuokrypių nuo konvencijos.
Jau nuo pirmų sekundžių iš ekrano žėrinčios kraujo upės, hiperrealistiškai brutalūs pjaustymo, daužymo, praskylėjimo ar laužymo vaizdai mums praneša kokio tipo spektaklį mes žiūrėsime. Puikiai, o netgi saldžiai sukurtas intro (kurio nenoriu spoilint) ne kiek neperdeda – visam filme žmonės pjaustomi tokiais dalykais kaip ventiliatoriai ar stikliniai buteliai, badomi tiek metaliniais, tiek mediniais daiktais, šaudomi ginklais, kurių jau net nebegamina, sprogdinami granatomis, raketomis, o netgi pasirodo žmogus su ugniasvaidžiu – vienu mažiausiai logiškų ar kuriame nors konflikte naudojamų ginklų žmonijos istorijoje. Hardcore Henry ne per akimirką netrauktuoja savęs rimtai, todėl net tokios „smulkmenos“ kaip scenarijus, logika ar gyvi veikėjai netrukdo mėgautis iš ekrano žėrinčiu veiksmo kokteiliu. Nesigilinant per daug, fabula yra apie Henrį – žmogų be atminties. Jis atsikelia kaip superkareivis ir iškeliauja susigražint pagrobtą žmoną (Haley Bennett). Pakeliui jis sutinka jam draugišką Jimmy (Sharlto Copley) ir pagrindinį blogietį-teletabį Aikaną (Kozlovsky). Kodėl visi lygtais bando nužudyti Henrį, iš kur atsirado laboratorija, kodėl Aikano dantenos taip kraujuoja, kuo visi motyvuoja savo elgesį – šiuos ir daugiau klausimų geriau neklaust. Apskritai, rekomenduoju neuždavinėt klausimų. Filmą darė rusai – jei išmokau vieną dalyką, tai kad rusai nemėgsta klausimų.
Maskviečiai filme skirstomi į tris grupes – tuos kurie bando tave nužudyti (kareiviai, apsauginiai, policija, marozai), tuos kurie bando tau padėti (visi praeiviai, striptizo šokėjos), ir tuos kurie sudega autobuse. Nors filmas yra akivaizdžiai supakuotas vakariečiams, šiek tiek pavirškintas ir atrajotas, tačiau turi ir rytietiškos specifikos, kurią lietuviai supras geriau, nei, tarkim, prancūzai. Puikiausias pavyzdys yra scena Gorkio parke, kur Henris keletą marozų suplaka kaip šiaudus prieš Žolines. Nors tipiškų Maskvos vaizdų nėra labai daug, filme žybteli keletas malonių akcentų. Gorkio parkas, Moscow City, greitkelis su miesto panorama verčia manyti, kad kūrėjai ne tik neturėjo, bet ir neprašė leidimo filmuoti. Faina pagaliau matyti kažką mažiau nuvalkioto nei Niujorkas, Gotham, Chicago City ar Los Anjeles.
Visi veikėjai be išimties yra lėkšti tarsi užkandžių lenta prie alaus. Bepigu priminti, kad pagrindinis veikėjas net nėra įvardintas kaip aktorius, nes jį vaidino/triukus skaldė keletas kaskadininkų. Visos istorijos metu jis neištaria nei vieno žodžio, o emocijas galim tik nuspėti. Galiu tik pasikartoti – triukai yra įspudingi, mes nesunkiai suprantame kodėl kamera juda vienu ar kitu būdu, kodėl Henris žvelgia į tam tikrą objektą ar kryptį. Vis dėlto, jis nėra nei labai protingas, nei ypatingai įdomus. Čia net nėra kalbų apie kažkokios tai vaidybos vertinimą, galiu tik paminėti ne itin vykusį personažą. Naishulleris sužaidė saugiai, bijodamas, kad bet kokia asmenybės apraiška neleis žiūrovams taip stipriai ir lengvai identifikuotis su Henriu.
Aikanas yra išskirtinai bukas ir nesuprantamai sadistiškas veikėjas. Atsižvelgiant į šiuos faktus, Kazlausko vaidyba išlaiko egzaminą. Kita vertus, egzaminas tiek pat sudėtingas kiek Pringles vartojimo instrukcija, tad kažin ar tai bus jo bilietas į Hollywoodą. Kaip ultimate (žaidimo) bosui, finalinei kovai kūrėjai skyrė kiek per mažai laiko. Po pasiuteliško paskutinių 20 filmo minučių tempo, Henrio ir Aikano akistata pasibaigia – mano skoniui – per daug skubotai.
Vis dėlto, nėra taip blogai, nes kiekvieną kartą kai ekrane pasirodo Sharlto Copley, širdis gieda. Afrikiečiui šis filmas buvo tarsi ištęstos aktorinės pratybos, kur nuo scenos iki scenos jis priverstas keisti personažą, akcentą, rūbus, o pamišeliškumo lygis kažkuriuo momentu apsistoja ties Gary Busey. Jis vaidina spec. agentą, benamį, amfetaminais apsvaigusį striptizo klubo savininką ir eilę kitų, ne ką mažiau idijotiškų vaidmenų. Ne visi vienodai patrauklūs, bet negalėjau sulaukti, kol pamatysiu jo sekantį įsikūnijimą. Tai randa paaiškinimą ir fabuloje, todėl tuo labiau gaila, kad scenaristai neišvystė šio elemento giliau. Ypatingai strigo miuziklo (!) scena, primenanti žiūrovui, kad šis filmas turi būti smagus, o ne rimtas.
Būtent dėl šių priežasčių negaliu pykti ant kūrėjų už stilingai pateiktą pilką košę. Į ją pridėta pakankamai prieskonio, kad paliktų po savęs įspudį. Galbūt kalnų nesugriovė, tačiau parodė filmų pasauliui kaip kūrybingai panaudoti šiuolaikinėje kinematografijoje GoPro. Tikiu, kad filmuojant iš pirmo asmens perspektyvos galima sukurti geresnį filmą, su pagrindiniu veikėju, kuris turi daugiau asmenybės bruožų nei susidėvėjęs kaliošis. Tačiau pliusas už effortą.
Kaip sako Amerikos lietuviai, turėjau gerą laiką. Rekomenduoju. Bet neapsigaukit – Hardcore Henry yra prastas filmas.
Cpt. Price: 8,5/10
Triukai: 9/10
Kiti aktoriai: 2,5/10
Logika ir prasmė: 1/10
Bonusinė pastraipa: Minėjau recenzuojant Pimpačkiukus, bet pasakysiu dar kartą – kinas vis giliau ir stipriau bando atsisakyti aktorių. Šis filmas – dar vienas puikus pavyzdys, kad jie tampa labiausiai paslankiu ilgo ir sudėtingo kūrybinio proceso grandimi. Kompiuteriai atstoja žmones, o čia tiesiog žmogus atsidūrė kitoje kameros pusėje.
*Net privertė susimąstyti, ką su šia stilistine priemone sugebėtų išrasti tokie triukų ekspertai, kaip Jackie Chanas ar Keanu Reevesas.
