Rusija – didelė. Ir ji jau turėjo savo Depeche Mode versiją prieš 20 metų.

Visai neseniai draugas pasiūlė man patikrinti grupę Tokio. Pavadinimas, aišku, ne pats originaliausias. Paieškos įrankiai pasimeta tarp Japonijos sostinių ir emo vokietukų, bet… Kas nori – tas randa.

Pasiklausiau. Nu rimtai Depeche Mode.

Pabandžiau kąsti giliau – atsiduoda popsu. Nenuostabu. Rusijoje be to sunku išsiversti.
Vieša paslaptis, kad norint sėkmingai vegetuoti rusiškoje pop dirvoje – reikia gauti neoficialų (o gal ir oficialų?) Alos palaiminimą. Antraip šviesos gali pritrūkti.
Štai ir Tokio laižo jos subinę perdainuodami vieną iš „primadonos“ dainų. Smagu bent, kad pakankamai kokybiškai. Ir sėdi senutė akis nuleidus. Nes supranta, kad vaikinukai iš šūdo padarė reikalą. O ji taip nesugeba. Ir nesugebės.

Vaizdelyje žemiau Jaroslav Maliy tik patvirtina faktą, iš kur jam kojos auga – 1987-tų metų modelio David Gahan. Tik galva uždėta to distrofiko iš The Verve. Kaip jis ten? Ai, Richard Ashcroft.

Na, taip, popsas. Dešovai, daug pompos ir pakazūchos. Bet graži aranžuotė.
Jei radote panašumų su The Beloved melodija Sweet Harmony – nesuklydot. Man irgi panašu.
Turi ir tą repertuare.

Bičiukas turi ir kitą (solo) projektą – Machete. Bet ten jis kramto snarglius. Stuff’as mergoms.
Kur kas įdomesnis dar vienas jo projektas Mishka.
O Tokio yra išleidę 3 albumus. Einu atsisiųsiu. Gal bus gerų gabalų…

P.S.
Dėl Depeche Mode: šiandien paskelbta naujiena, kad seni draugeliai (nesimatę 30 metų) Martin Gore ir Vince Clarke susimetė šmotkes bendram techno (!) albumui.

Bangos Šviežia

8 Replies to “Grupė Tokio, bet ne Hotel”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *