Galų gale. Pagaliau prancūzų technačiui Terence Fixmer‘iui pavyko sulydyti albumą, kuris gali vadintis dideliu darbu, o ne pavieniais šablonais sustumtais į krūvą. Tai praeitą savaitę išleistas 4 solo albumas Comedy Of Menace.
Dievinų prancūzų elektroninę muziką. Nesvarbu kokioje sferoje jie sukasi, bet viską padaro stilingai. Ar bent jau seksualiai. Kažkur mačiau, jog Terence`o grojamas muzikinis stilius labai taikliai įvardintas kaip TBM (techno body music). Jis – dabartinis šokių muzikos autorius, bežarstantis agresyvų EBM`ą ir pateikiantis šiuolaikiškai – vienąkart daugiau ambient kryptimi, kitąkart – įveldamas į minimalizmo hipnozę.
Nors kad ir kaip mėgstu jo pavienius gabalus (Body Pressure, Inside One, Passion, Freefall ir kt.), mėgstamiausio albumo neturiu. Na, nebent Between The Devil [2004], kartu išleistą su Nitzer Ebb vokalistu Douglas McCarthy. Jo pilnametražiai darbai niekuomet nespindėjo išdirbtumu, nors idėjų jis nestokoja. Kaip jis pats teigia, nuolatos dirba su medžiagomis, kurios, jo manymu, yra svarbiausios tą akimirką. Jis tiki, jog būtent bass`ai valdo viską (aš taip pat- muhah). Paskutiniai trys albumai pasižymėjo labiau electro skambesiu (jis kaip tikras prancūzas visuomet pataiko į mados klyksmą), brutaliais dešriniais ritmais, švelnia fetišistine tematika. Naobetačiau, Comedy Of Menace yra F.L.A.M.B.O.Y.A.N.T! Nežinau kas atsitiko, bet jis nuostabus, jis pilnas! Kompozicijos išsiskiria ritmų greičiais, bosinėmis linijomis, švelniomis / aštriomis pagrindinėmis melodijomis, jaučiama drąsi jungtis tarpusavy, hipnotizuojantys šnaresiai, ir kas svarbiausia – čia nieko nėra per daug. Tai lyg matematinis modelis, puikiam albumui įrašyti. Jei yra vienas garsas, kuris tempiasi per visą kompoziciją, tai tik efektas yra naudojamas jį keisti, pati melodija progresuoja, tačiau išlieka statiška – tik hipnotizuojančiai grįžta aukštyn ir žemyn. Gal prie viso šito prikišo rankas Speedy J(?).. Būtent jo Electric Deluxe studijoje įrašyta ši komedija. Tai tik pirmasis CD, išleistas po šia vėliava, nors tikiuosi, kad pats leiblo savininkas greit ištaisys šį trūkumą.
Pats Terence Fixmer‘is savo albumo neskiria tiems, kam reikia pakantaus ir lengvo ausims garso. Tai jo nauja kryptis, įkvėpta pastarųjų projektų darbų, skirta detroit techno minimalizmo bei aštraus ir kieto skambesio mišiniui.
Tai miesto muzika, kurioje varžosi baugiai linksmi garsai ir jų dėka I Dance Like A Paranoid!
