Girių Dvasios suka džointą liaudies ritmu

Šiandien Cold Tear Records leidykloje skaitmeniniu pavidalu pasirodė penktas Girių Dvasios albumas. Jis yra pavadintas Ratu, o jo tema – sutartinės.

Ratu šiuo atveju man atrodo labai tinkamas pavadinimas, nes (kaip teigia wiki): „Pati sutartinė savo struktūra artima mantrai, kuri kaskart kartojama. Sutartinės tekstas ir melodija sukasi spiralės principu, balsai vienas kito atžvilgiu yra lygiaverčiai, todėl neegzistuoja konkreti ir apibrėžta pabaiga. Nėra aišku kuris balsas turi baigti.“ Be to, pavadinimas puikiai tinka lietuviškajai Girių Dvasių koncepcijai ir gražiai papildo ankstesnių albumų Metai [2010], Visa [2012], Esu [2013] ir Namo [2014] seką.

Sutartinių panaudojimas šiuolaikinėje elektroninėje muzikoje ne naujiena. Iki šiol tai darė kad ir Michael Cretu (Enigma dainoje Beyond The Invisible panaudojęs latvišką motyvą) arba tas pats Vėjopatis. Buvo ir kitokių bandymų lietuvių liaudies dainas (ne tik sutartines) apipinti elektroninėmis aranžuotėmis, tai mėgdavo daryti Exem, kartais pajuokaudavo Lemon Joy arba kad ir štai šitas Zip FM marozėlių pamėgtas hitukas. Tik Girių Dvasios tai daro savaip.

Man šis albumas – kone geriausias iš visų, kuriuos išleido Girių Dvasios. Be to, kad jis yra specifinis dėl sutartinių, albumas perpildytas kažkokia labai teigiama ir pozityvia energija. Šiaip nemėgstu klausytis sutartinių, nes jos dažniausiai būna liūdnos, kaip ir absoliuti dauguma senovinių lietuviškų dainų (vien tik vargai, vargeliai…). Bet šičia minėtas liūdnumas (tikriausiai dėl lėto ir tingaus reggae tempo) užleidžia vietą ramybei ir atsipalaidavimui. Ir man patinka šypsotis į ūsą įsivaizduojant kaip ramų vakarą močiutės su skarelėmis (čia reikia įsivaizduoti ant vieno lito pavaizduotą Žemaitę), bedainuodamos prie laužo sutartines, kartu su Bob Marley ratu perduoda džointą. Albume naudojami Kūlgrinda ir Trys Keturiose kolektyvų įrašai.

Ratu savo nuotaika primena projekto Sacred Sprit darbą Culture Clash, kur buvo bandoma sukergti bliuzą su elektronika.

Paklaustas, kiek laiko dirbo prie šio albumo ir kodėl sutartinės – projekto autorius Evaldas Azbukauskas atsako: Aišku, įkvėpė šitą albumą sutartinės, bet tuo metu taip pat domėjaus baltų etno kultūra apskritai, ritualais ir panašiai. Manau kad tai net praplėtė šiek tiek mano pasaulėžiūrą. Kai pirmą to albumo kūrinį dariau iš tikro net neturėjau albumo vizijos, norėjau tik pabandyt kažką padaryt su sutartine. Po to sekė kiti bandymai su kitom sutartinėm, be galo smagus procesas žaist su jom, pridėjus savo harmonijas jos naujai suskamba. Kai jau turėjau šiek tiek kūrinių pagalvojau, kodėl gi neišleidus viso to kaip leidinio? Sunku pasakyt, kiek laiko dirbau. Juolab, kad tai nebuvo toks projektas kai dirbi nuo pirmo kūrinio iki paskutinio. Savaime viskas susidėliojo.

Kiek kategoriškai mažeikietis priduria: Galima daug domėtis baltų istorija, papročiais. Tačiau pajausti tai ko negalima nusakyti žodžiais, kokia yra tikroji baltų dvasia, mano nuomone galima tik per senovines lietuvių liaudies sutartines. Klausydamas sutartinių, kaip jos sukasi ratu, po truputį pats įsisupi į tą ratą ir pajunti, kad sukasi ne tik daina, ne tik dainos atlikėjai, ne tik tu, bet tuo pačiu ratu sukasi visa gamta, visa kas yra. Ir tu esi viso to dalis. Tai pajausti mano nuomone ir reiškia būti tikru baltu, tikru lietuviu.

Vienintelė pretenzija, kurią turiu – albumo viršeliui. Jis blogiausias iš visų GD iki šiol matytų, o šriftas apskritai netinkamas. Bet autorius teigia, kad atspausdinus atrodys gražiai. Fizinių pavidalu albumą (kompaktą) žada išleisti Dangus.