Geniai ir Genutės

…ir tada aš supratau, kad ne visi žino apie mus. Ir apie tai, iš ko mes padaryti. Apie genetiką ir genus pastaruoju metu įvairaus plauko (laimingi jie…) išmanėliai skelbia daug. Deoksiribobranduolinės rūgštys, alfa-keto-gliutarat-dehidrogenazė, mutacijos septynioliktoj chromosomoj… Ar kas be baltachalačių prisimins šiuos žodžius ryt? Gal tie, kurie turi mažiau įvairiais toksinais vargintus neuronus už mane…

Kažkada manęs apie genus paklausė tėtis. Ir po kelių mano frazių jis mane nukirto: blogas tas mokslininkas, kuris negali savo teorijos paaiškinti antrokui. Po kelių metų aš supratau, ką jis turėjo galvoje. Todėl dabar bandysiu apie sudėtingus dalykus papasakoti paprastai. Tiem, kas už mane apie juos supranta geriau – siūlau neskaityti.

Modeliu paimkim namą. Studentų bendrabutį, jei neprieštarausit. Įsivaizduokim, kad tai – gyvas organizmas. Jis, kaip ir visi gyviai, sudarytas iš ląstelių (jų labai daug ir skirtingų, pvz. žmogų sudaro apie 50 mlrd.). Ląstelė – tai tarsi studento kambarys bendrabutyje. Jame yra televizorius, lova, stalas, šaldytuvas, kompas… Visus šiuos rakandus galime pavadinti organoidais. Bet prisiminti nebūtina. Kiekviena ląstelė, t.y. kambarys tai turi. Tarkim, kad svarbiausia kambaryje – šaldytuvas. Tai visuotinės traukos branduolys.

O ką mes rasime tipinio studento šaldytuve? Kepta antis, juodieji ikrai, salotos su unguriu, balto vyno butelis ypatingai progai… Gerai, jau gerai, išeikime iš teisės studento kambario ir užmeskim akį į eilinio fiziko šaldytuvą: alus ir dešrelės. Jos mums tiks – atliks chromosomų vaidmenį.  Kaip jau supratote, chromosomos slepiasi branduolyje. Sveiko žmogaus ląstelėje rasim 46 dešreles, t.y. chromosomas. Jas mums davė tėtis su mama. Arba embriologas (bet apie dirbtinį apvaisinimą kitą kartą). Gudrūs ir teisingi susivoks, kad lytinėse ląstelėse – spermatozoiduose ir kiaušialąstėse yra po 23 chromosomas.  Ar reikia patikslinti, kas turi kurias? Bet tai jau būtų žemiau antroko lygio…

Taigi, mes turime tokią seką mažėjimo tvarka: gyvas organizmas (bendrabutis) – ląstelė (kambarys) – branduolys (šaldytuvas) – chromosomos (dešrelės).

O štai chromosomose gyvena genai. Ar matėt kada, kaip kasininkės papildo centų atsargas? Paima į popierių tvarkingai surikiuotų centų ritinėlį ir jį praplėšusios suberia į tam skirtą lovelį. Galite įsivaizduoti, kad kiekviena moneta – tai genas. Jie išsidėstę vienas paskui kitą tose dešrelėse – chromosomose. Žmogus turi apie 30 tūkstančių genų (nebarkit, jei Wikipedijoj rasit kitus skaičius – dėl tikslaus skaičiaus mokslinčiai dar nesusitarė).

Kiekvienas genas vis ką nors veikia. Tiksliau – ne patys genai, o baltymai, kurie pagaminami pagal geną. Vienas atsakingas už statybą, kitas už prekybą, trečias taiso, ką aniedu pridirbo…

Ląstelėms dalijantis mes augam, senienos metamos lauk, o jų vietą užima jaunesnė karta. Į ląstelių dukras, anūkes ir t.t. perduodami tie patys genai. Kiekviena to paties žmogaus ląstelė turi tą patį unikalų genų derinį, pagal kurį kriminalistai nustato kas ką kaip kuo…

Išsilavinusiam šiuolaikiniam žmogui tiek žinoti užtenka. Tie, kurie mėgsta pasididžiuoti prieš merginą ar savo vaikus – keletas papildomų faktų.

Žemesnieji organizmai, pvz. bakterijos, šaldytuvo (branduolio) neturi – visi genai saugomi vienoje žiedinėje chromosomoje, kuri vadinasi plazmide.

Raudonosios kraujo ląstelės, kurios perneša deguonį (eritrocitai) neturi branduolio, o tuo pačiu ir chromosomų su genais.

Žmogaus plaukas (arba nagas) sudarytas iš baltymo keratino, jame ląstelių nėra. Žmogaus tapatybę kriminalistai nustato ne iš paties plauko, o iš plauko šaknies.

Nors visos vieno žmogaus ląstelės turi tą patį genų derinį, jos skiriasi viena nuo kitos (pvz. odos, kraujo, kaulų, raumenų) dėl skirtingų aktyvių genų.

Žmogaus chromosomų (dešrelių) galuose yra nieko nekoduojančios sekos (telomeros). Kiekvieno dalijimosi metu jos trumpėja. Manoma, kad dėl to vyksta senėjimo procesas.

Antro pasaulinio karo metu Vokietijos mokslininkai bandė genų derinimo pagalba išvesti naują, geresnę žmonijos rasę. Tai vadinama eugenika. Šiuo metu eugenika užsiima mūsų visuomenė – protingiems vyrams su didesniu kapšeliu (pinigų) sudarytos geresnės sąlygos rasti sveiką būsimų palikuonių nešiotoją (moterų vaisingumą, kaip žinia, rodo žvilgantys plaukai, standžios, maitinimui pritaikytos krūtys, skaisti veido oda…).

Nors ląstelėms dalijantis perduodamos tos pačios genų sekos, visgi klaidos kartais (tikimybė 1 iš 10 milijardų žmoguje) įvyksta. Ląstelėje yra daug mechanizmų, saugančių nuo to. Jei visgi ir jie neatlieka savo funkcijos – turime mutaciją. Dažniausiai tai nieko gero. Nors žiūrint evoliucijos fone – tai sukuria kažką naujo ir labiau prisitaikiusio.