„Vaizdo dienoraštis“ buvo labai malonus siurprizas. Matėsi, kad filmas turi pretenzijų, bet ne visiems pretenzingiems pasiseka. Filmo pradžioje mes supažindinami su pagrindiniu veikėju Andrew. Nesiseka su šeima, nesiseka bendrauti, nesiseka mokykloj. Tokia tipinė tiksinti bomba, kuri vieną dieną nušaus 19 klasiokų ir nusišaus pati. Tačiau iki šiai akimirkai pribręstant, liūdnojo vaizdo riteris kartu su pusbroliu ir pastarojo draugu atsitiktinai įgyja telekinezės galių. Ir viskas pakrypsta kita linkme. Į gerą, į labai gerą – nes vietoje tipinio holivudinio marmalo mes gauname komercinį, bet tuo pačiu dar švelniai ir eksperimentinį kiną. Taip pat ir nematytus, bet puikius aktorius, patrauklius ir įtikinamus charakterius, rodės, nuvalkiotą, bet čia puikiai derančią pirmo asmens perspektyvą, nekasdienį siužetą ir, svarbiausia, jokių triko ir idiotiškų kaukių.
8/10
via 3eilutes.lt.
