Mineapolio gotas – reiveris Marc Jason aka Fostercare prieš porą savaičių išleido albumą Altered Creature. Pilnai išsivadavęs iš tamsiausių elektronikos gniaužtų, pateikia naują požiūrį į šokį, įtakotą laisvės filosofijos.
Ant kompakto (nors ir labai smulkiai) puikuojasi Slajov Žižek frazė We feel free because we lack the very language to articulate our freedom. Baisiai patiko šis užrašas. Greičiausiai su Slavojaus nuotrauka priešaky Fostercare ir kūrė albumą, nes sujungė idm, techno, house, psy-trance, rave, synth-pop’o stilius ir pateikė kaip savo perdarytą padarą.
Albumas išleistas Londono frykų įrašų studijoje Robot Elephant Records, kurie specializuojasi nuprotėjusių viso pasaulio menininkų įrašuose, pernai metais pastebėti dėl Church Of Synth albumo. Svarbiausia – jokių brandų/trendų ir kuo toliau nuo to, tuo geriau. Nors studija dar nauja, tačiau jų įrašus jau supa chiptune, techno, house, darkwave, dub, instrumental, industrial, experimental stilistikos autorių kūryba, kuri vienu ar kitu būdu randa kelią į klausytojų sielas.
Fostercare po šiuo stogu – jau antrą kartą pilnametražis. Pirmasis jo albumas su Ritualz (arba †‡†) buvo egzotinio darkwave padarinys, o šį kartą – jis labiau melancholinis ir šokamas. Albumą palankiai įvertino Electronic Beats, NME ir The Quietus. Visos Altered Creature emocijos priminė kadaise atrastus Juno Reactor įrašus. Tik čia – ne miško, o miesto tranzas. Energinga, svaigi, kiek raganiška muzika, kvėpuojanti industrializmu, kilusi iš darwave kasečių. Iš 10 plokštės kūrinių išskirčiau tik du, kurių vaibas neišdirbtas. Labiausiai man patinkantis albumo bruožas – nebuvimas madingu. Tai savotiško pobūdžio, keistas, kiek atšiaurus, bet labai geras darbas.
Tikrai verta dėmesio grupelė.