Kad elektroninė muzika ir sci-fi filmai yra geri sugulovai, jau seniai aišku. King Britt naujas pseudonimas Fhloston Paradigm, kilęs iš The Fifth Element, su Hyperdub visai nakčiai sugula pirmą kartą. Rezultatas – The Phoenix.
King Britt yra senas lošėjas elektronikos žaidimuose, taigi jo muzikalumo vertinti neverta. Fhloston Paradigm yra naujausias jo projektas, prasidėjęs 2009 metais su plokštele Charlie Sleeps EP. The Pheonix matomai autoriui yra labai svarbus darbas, nes talpina kūrinius nuo pradinių projekto laikų. Nors iš esmės tai nieko nekeičia šitą bičą girdintiems pirmą kartą.
Pats projekto pavadinimas nutrenkia mus į sci-fi būrelį, kuriame keistuoliai dalijasi savo išgyvenimais per muziką. Jo vadovas – juodukas (aš ne rasistas) ir tai jaučiasi. Pakankamai retai rinkoje sutiksi sukalibruotos analoginės elektronikos kartu su ghetto vokalais ar bronksiška gatvės smarve. Man – tai didžiausias albumo išskirtinumas, nes tai labai unikalu, keista ir savotiškai ugdo.
Albumui apšilus ir artėjant prie vidurio, kuomet esi sukabintas į tą vintažinį, kiek kosminį downtempo / ambient / beats / dub greitį, pasitinka Never Defeated – kūrinys, kuris man tapo savotiško afrofuturizmo stiliaus atspirties tašku. Toliau sekantys vokaliniai kalambūrai priveda prie More – labiausiai iškrentančio iš konteksto, tačiau man labiausiai patinkančio kūrinio visame The Phoenix.
Albumas kiek stokoja pilno išdirbtumo, bet ne dėl atlikimo, o pilno koncepto išbaigtumo. Visi jie yra kartu susiję – tas analoginis minkštumas sukuria ypatingą jaukumą, futurizmo kupinam feniksui, tačiau kartu jie per daug nutolsta dėl savo asmeninio turinio, pabėgdami nuo pagrindinio kelionės tako.
