Kažkada Satta Outside viešėjęs Onra sulipdė (dar praeitais metais) puikų albumą iš senų vinilų semplų. Taigi, jo bytsai nestokoja seno urbanistinio pop grūvo. Jo šmoto Sitting Back vizualizacijoje – tokios pat late night nuotaikos kaip ir didžiojoje dalyje albumo. Didmiesčiai, dar nesugadintas MTV, aštuoniasdešimtieji. Ir vėl tas VHS dvelksmas kažkur ore plauko.
Man šis labiau priminė Mad Lips nei Ezel van Buridan. Nors jei dar pridėčiau Frazelemento atšviežinimui ir įterpčiau kur reik normalios punktuacijos, būtų kaip tik.