Jei nebūčiau neseniai suskaičius A Song of Ice and Fire serijos, sakyčiau, kad jau kelerius metus neskaičiau tokios geros fantastikos. Tiesa, su ASOIAF serija Jonathan Strange & Mr. Norrell lyginti negalima, tai visiškai skirtingi stiliai. Net sunku sugalvoti, su kuo šią knygą būtų galima palyginti. Su Hariu Poteriu – ne, nors ir Haris Poteris, ir ši knyga yra apie magiją. Gal su Neilo Gaimano kūryba? Taip, tai bus arčiausia.
Šiuos du rašytojus vienija neįtikėtinai galinga vaizduotė. Skaitydamas tiek Neilą Gaimaną, tiek šią (vienintelę) Susannos Clarke knygą, vis stebiesi: kaip jie tai galėjo sugalvoti? Iš kur tokia išmonė? Ir, dar svarbiau, ką daryti, kad ir aš galėčiau taip visko prigalvoti? Dar kai kas, ką skaitydama šią knygą vis prisimindavau, yra brolių Grimų pasakos. Sunku paaiškinti, ką ši knyga ir pasakos turi bendro, bet kažko tikrai yra. Ypač elfų. Jei paminėjus elfus, jums mintyse iškyla Legolasas, tai blogai, nes aš kalbu apie pasakų elfus. Šios knygos elfai yra būtent tokie, kokie būdavo pasakose, visai nepanašūs į Tolkieno. Šie elfai (arba fėjos – bet kaip tuomet vadinsis vyriškos lyties fėjos?) būna geri ir blogi, kartais padeda žmonėms, o kartais jiems kenkia, kartais vykdo žmonių paliepimus, o kartas vagia vaikus ar užburia gražias damas metai po metų šokti elfų šalies puotose. Jau seniai neskaičiau brolių Grimų pasakų, bet piktuosius elfus tikrai pamenu, o ypač pamenu, kaip atidžiai reikėdavo suformuluoti savo prašymą, kad elfas jį vykdydamas neiškreiptų jo savaip.
Bet gana apie elfus. Kitas knygos elementas – magija.
Veiksmas vyksta XIX a. pr. Europoje. Anglijoje jau kelis šimtus metų nebuvo magijos. Magų yra, o magijos – ne. Kaip taip gali būti? Įsivaizduokit šitaip: pasaulyje daug menotyrininkų, bet nė vieno menininko. Lygiai taip yra ir šioje knygoje. Magai tėra tik teoretiniai magai, o tikrųjų, praktikų magų, – nė vieno. Ir staiga vienas atsiranda. Po kiek laiko – antras. Kas nutinka, nesakysiu, bet skaityti tikrai labai įdomu.
Apie pagrindinius knygos veikėjus – Jonathan Strange ir Mr. Norrel taip pat beveik nieko nesakysiu, gal tik tai, kad jie neįtikėtinai skirtingi. Daugmaž tiek, kiek skiriasi varna ir rašomasis stalas. Jeigu turit susidarę vaizdą, kaip turi atrodyti tikras magas, tuomet kuris nors iš šių veikėjų galės jį paneigti. Arba ne. Vienas dalykas juos tikrai vienija – aistra magijai.
Įdomus knygos bruožas – joje nesveikai daug išnašų. Niekur tiek nemačiau, net moksliniam darbe. Kartais išnašos eina per kelis puslapius, kartais puslapyje tėra vienas sakinys knygos, o visą kitą vietą užima išnaša. Kartais skyrius baigiasi pirmiau negu išnašos. Dažnai jos tėra tik nuorodos į tam tikrus to pasaulio mokslinius darbus apie magiją, bet šiaip dažniausiai jos papasakoja ką nors papildomo knygoje pasakojamai istorijai. Pvz., knygoje paminimas koks nors posakis, o išnašoje papasakojama knygos pasaulyje egzistuojanti legenda, iš kurios tas posakis kilo. Ir panašiai. Baisiai įdomu. Kitas įdomus dalykas – knygoje yra paveikslėlių. Valio! Nieko nėra geriau už knygas suaugusiems su paveikslėliais (šiuo atveju juos paišė iliustratorė Portia Rosenber).
[nggallery id=637]
Dar vienas geras dalykas – humoras. Jo knygoje nemažiau negu išnašų. Kartais jis telpa į porą sarkastiškų komentarų ką nors apibūdinant, o kartais užtrunka visą skyrių pasakojant kokį nors juokingą įvykį. Ypač juokingos yra neįtikėtina išmone pasižyminčios kai kurių sėkmingų ar nelabai burtų pasekmės arba scenos, kuriose veikia džentelmenas usnių pūkų plaukais.
Kai kam, kas mėgsta ypač dramatiškus įvykius, knyga gali pasirodyti nuobodoka. Veiksmas joje vyksta pakankamai lėtai, bet bent jau man atrodo, kad tai tik padeda mėgautis knyga (visais 1006 jos puslapiais). Manau, kad jei kas nors ir pasiges staigesnių siužeto posūkių, versti tolyn lapus skatins bent jau noras sužinoti, ką gi tokio išradingo rašytoja sugalvojo kitame puslapyje. Nemėgstantiems ar negalintiems skaityti angliškai vilties, kad šią knygą išleis lietuviškai, tikrai yra. Priežastis paprasta – pagal šią knygą jau sukamas serialas. Kada jis tiksliai pasirodys, dar nelabai aišku, bet aktoriai jau išrinkti. O juk mūsų leidyklos tikrai mėgsta griebti pasaulyje staiga po serialo ar filmo išpopuliarėjusias knygas ir skubiai jas išleisti. Belieka tikėtis, kad knygos leidimui bus išrinktas geras vertėjas.
Ir vėl galingas gėrio koncentratas. Itin patiko “Daugmaž tiek, kiek skiriasi varna ir rašomasis stalas” – aukštasis pilotažas, mat juokinga tiek pagavusiems, tiek nepagavusiems biblioreferenciją.
Vyr. lyties fėja galėtų būti fėjus, bet jei priimsime, kad ir suru.lt dominuojančių “vyras/moteris hetero” lankytojų tarpe yra populiacijai būdingas homofob(i)ų skaičius, tai nėra ko ir siūlyt tokio blogas asociacijas sukelti galinčio vertimo. Mažiau nykščių ir pliusų tada būna.