Jau daugiau nei mėnesį vakarus leidžiu kartu su Enrico Conglio albumu Salicornie: Topofonie vol 2, kurį jis klausytojams padovanojo rudens pabaigoje. Išleistas puikioje kompanijoje Airijoje – Psychonavigation Records, kurie orientuojasi į išskirtinai tyrą, lengvai mistišką, švelniai eksperimentinę auditoriją.
Nepaprastai trapus albumas, apibrėžiantis nakties pasiirstymą saulei nusiledus. Tai ambient kūriniai, kurių kryptis nėra pakankamai sankcionuota. Viskas sukasi tarp šiltų, gyvų garsų, kuomet svaiginama tavo siela. Autorius yra taip susitelkęs į garso svarbą, kuomet kai kurie kūriniai yra tiesiog aplinkos garso įrašai (field recordings), šalia pridėdamas fortepiono, trimito bei violančelės partijas. Kūriniai pinasi vienas su kitu, balansuodami modernios klasikos plotmėje, šalia gaudžiant sunkiam, tačiau šiltos emocijos elektriniam aidui.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/uploads/2010/12/salicornie_preview_011.mp3|titles=Salicornie]Kai gavau šį įrašą, teko kiek pabendrauti su pačiu Enrico. Kadangi jis nuolatos dirba su keliais projektais, tai yra vienas iš trijų albumų, kuriuos jis išleido šiemet. Aptarinėjamas Salicornie nėra paskutinis. Ką tik iš kepyklos, aliejumi dar kvepiantis šviežutėlis Songs From Rueing Days apibrėžia tik vieną kūrinį, trunkantį beveik valandą, kur jis faktiškai naudoja tik aplinkos įrašą. Iš esmės niekada nesupratau tokio pobūdžio „muzikos“, jos svarbos, bei prasmės. Tačiau Enrico man parodė, jog tai yra tiesiog kitas kampas, kaip galima dirbti su savo mintimis norint realizuoti jas kaip muzikinius kūrinius. Orientuojasi labiau į garsą kaip akustinę priemonę, naudojamą instrumento partijos aranžavimui, tokiu būdu pasiekdamas ritmiką. Kompozijose skambant lengvai baugiai melodijai įsiklausai, jog jauti prieplaukos pamatų ir valčių trintį. Tuomet tai patampa lyg autoriaus ir adresato žaidimas mėginant atspėti garsui, panaudotam kūrinyje. Kad ir kiek tai originalu beatrodytų, tai – muzika nepavadinčiau. Na, nebent itin išskirtiniais atvejais.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/uploads/2010/12/salicornie_preview_10.mp3|titles=Bateon Dei Morti]Buvau labai įkyrus ir uždaviau jam keletą klausimų dėl Salicornie darbo, jo paties, bei Kalėdų. Rezultatai tokie:
Kiek laiko skyrei Salicornie: Topofonie vol 2? Nuo idėjos iki rankose turimo cd?
Negaliu tiksliai atsakyti. Kadangi aš dirbau su juo nuo tada, kai išėjo Topofonie vol.1 (tai buvo 2007 – M.V.). Pakankamai daug laiko užėmė koloboracijos tarp muzikantų, vieno kūrinio vadybiniai klausimai – kaip visus surinkti ir pan.
Kas įkvepia tave muzikai? Aplinka, muzika, knygos, vėjas?
Pirminis įkvėpimo šaltinis yra kraštovaizdis, pagrinde mano miestas – Venecija. Mano realybės samprata apie miestą, nuo tada, kai buvau dar vaikas. Turėjau svajonių, vizijų, kurių dėka mačiau pasaulį per siurrealizmo ir fantazijų prizmę. Kiek daugiau vaizdo nei gali aprėpti akys. Gal tai ir paskatino domėtis alternatyviomis meninėmis priemonėmis, būdais pasidalinti tuo su žmonėmis. Man labai patinka antiutopinės knygos bei filmai, iš kurių taip pat semiuosi patirties.
Kokią muziką klausai laisvalaikiu? Kokia yra tavo mėgstamiausia grupė?
Klausau labai įvairios muzikos. Šiuo momentu dievinu Calexico.
Papasakok ką nors apie Songs From Rueing Days. Kas priverčia tave įrašyti tokio pobūdžio albumą?
Tai yra turbūt pats geriausias mano visų laikų darbas. Padariau šimtus garsinių įrašų Porto Marghera‘oje, didžiuliame pramoniniame rajone ir supratau, kad gamyklos yra labai panašios į katedras dėl savo didžiulių erdvių, milžiniško aido. Tokiu būdu gimė idėja miksuoti pastarųjų statinių aidus. Taip ir gimė pilnas albumas. Praėjusias Kalėdas buvau Vienoje, kurios bažnyčių garsai taip pat sklaido Songs From Rueing Days. Aš tiesiog niekur neinu be savo mikrofonų.
Ar parašei laišką Kalėdų Seneliui?
Be abejo. Kiekvienais metais jam siunčiu linkėjimus su vieninteliu noru. Skristi su juo kartu į polių.
Taigi, nuostabus, nepaprastai originalus, puikaus autoriaus darbas, mėgstantiems patylėti kartu.
