Empti džiugina / “Fermata” pristatymas Vilniuje (foto)

Empti senos dainos skamba naujai. Empti mūsų teismui atiduoda nauja senų dainų albumą. Empti mus moko, priversdama muzikinių terminų apibrėžimus ieškoti senuose muzikos vadovėliuose ar žodynuose. Tokias naujas, bet senas žinias parnešame iš “Fermata” pristatymo Vilniuje, Mokytojų namų kiemelyje. Ir tai bus grynų gryniausia tiesa, nuolat primenanti mums, kad nauja – tai pamiršta sena. Praėjus 9 metams po “Cunamio” (gal nesupyks Emptiečiai už sulietuvinimą) bangos, bandome atsikąsti “Fermatos” saldainio, kurio skonis vis dar tas pats senas, pažįstamas, bet įvyniotas į naują, šlamantį popieriuką. Šlamantį, beje, viliojančiai ir gundančiai.

OK, rebiatos, užteks čia man rašyti kaip kokiai Rasai Paukštytei apie Oskarą Koršunovą. Empti juk normali chebra, kuri žino, ką daro, ir jaučia malonumą iš to, ką daro. Bent jau toks stipriausias mano įspūdis iš vakarykščio albumo pristatymo. Iš karto prisipažįstu, kad tai buvo man antrasis ever matytas Empti pasirodymas. Pirmasis, “Estradinis”, buvo taip seniai, kad net imu svarstyti, ar tikrai jame esu buvęs. Visa pažintis su Empti apsiribodavo “Radiocentro” lietuviškų dainų topo prasukimu, o pastarosiomis dienomis ir “Diskotekos” ritmais teliko reklaminiame klipe.

Kaip ten bebūtų, vakar supratau, kad nepirkdamas albumų ir su grupe susipažindamas vien radijo pagalba, daug nepraradau: viso koncerto metu svetimos man pasirodė vos 3 dainos, kurios, kaip spėju, ir yra tos naujosios, kuriomis Empti papildomai užbonusino “Fermatą”. Senosios dainos skambėjo žiauriai neblogai. Su naujomis jų versijomis jau galėjo susipažinti tie, kurie vasarą bandė užkariauti Spartą. Aš tarp tų laimingųjų nebuvau, todėl, išgirdęs rock’avą “Pabandyk” versiją, patyriau lengvą šoką. Ne, tikrai! Viskas OK, kai Empti savo kūrinius gainioja įvairiausiuose elektroniniuose stiliuose, dubstepe, drum’n’base erdvėse. Tai yra jų gimtieji vandenys, bet rocke?! Šioje vietoje epinė frazė “takoj futbol nam nenužen” netinka, nes man patiko. Labai. Beveik taip pat, kaip šiuo metu ant rypyto besisukantys “4 milimetrai”, pradėję ir užbaigę vakarykštį koncertą.

Šalia gausybės pliusų yra ir minusų. Ko norėjosi? Daug didesnio bendravimo su publika. Hello, chebra, juk čia albumo pristatymas, ar ne? Visiškai atviras, skirtas visiems, seniems, jauniems, iškimiausiems gerbėjams ir šiaip atsitiktinai užsukusiems praeiviams. Juk nesunku padaryti šiltą, muzikinį pokalbį, ar bent jau pristatyti dainas, nes tokį koncertinį variantą, kurį gavome vakar, tikiu, gausime ir visuose kituose eiliniuose Empti koncertuose ateityje. Dar trūko repovos bet kurios dainos versijos. O juk kažkokio judesio šia linkme grupės dainose anksčiau buvo. Prisiminkime kad ir bendrus gabalus su Dropz.

Nudžiugino tai, kad, žinant lietuviškos auditorijos madą vėluoti į koncertus, šis prasidėjo vos 10 minučių vėliau, nei buvo skelbta. Tiesa, dėl to aikštelė priešais sceną visiškai užsipildė tik maždaug grojant antrą-trečią dainą. Klausėsi ir jaunas, ir senas. Na, gerai, seno nemačiau, tik daug jaunimo. Patiko kažkoks herojus su trimis “poloskėmis” ant kelnių, atėjęs iš už scenos ir paklausęs, kas čia groja. Pažadino jį, turbūt. Apie tuos, kurie sėdėjo kiemelio šone prie telikų ir žiūrėjo, kaip Argentina kapojasi su Rusija, pasakyti neturiu ką (lūzeriai).

Pabaigai, keletas vaizdų iš to, ką užfiksavau vakar ir ką už savaitės, kai Empti albumą pristatys Kaune, galėsite pamatyti Jūs. Laikinojoje sostinėje planuoja lankytis kitos suru.lt kolektyvo ausys. Beje, Vilniuje garsas buvo žiauriai geras, ypač arti prie scenos. Jo linkiu ir kauniečiams.

[nggallery id=220]

p.s. Kad ir kokiuose “Pieno lazeriuose” bepasiklystų, Empti=Giedrė ir Giedrė=Empti. Tai mano aksioma. Pauliau, nepyk.