Iki šiol muzikos industrijoje pažinojau tik du graikus: George Michael ir Foals vokalistą Yannis Philippakis. Pastaruoju metu akiratyje vis dažniau (pusiau atsitiktinai, pusiau priverstinai) pradėjo šmėžuoti graikų indie leiblas Inner Ear.
2014-uosius jie pradėjo debiutiniu komandos Egg Hell albumu Once Part of a Whole Ship. Pradėsiu nuo priešistorės. Jef Maarawi gimė 1990-ais Sao Paulo, Brazilijoje. Dabar gyvena Atėnuose ir jau daugelį metų įrašinėja muziką namie. Pasivadinęs Egg Hell 2009-ais jis pristatė savo debiutinį bendravardį EP. 2011-ais – dar vieną, užvadintą Brownie Crumbs. Pristatinėdamas pastarąją koncertinę programą jis susipažino su prodiuseriumi Ekelon. Kartu jie sugalvojo praturtinti skambesį elektroniniais garsais bei išplėstį grupės sudėtį iki penkių asmenų:
Jef Maarawi (vokalas, gitara)
Kostas Ekelon (elektronika)
Vassilis Vlahakos (gitara, pritariantis vokalas)
Kostas Zabos (būgnai)
Dennis Morfis (bosas)
Būtent tokiu sąstatu jie įrašė albumą Once Part of a Whole Ship, kuris yra paprasčiausiai nuostabus. Kitaip jo negaliu pavadinti. 42 minutes trunkančios 11 pusiau akustinių kompozicijų dažnai moka peraugti į banguojančią jausmų jūrą (lengva jiems ten įsijausti, tarp Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūrų).
Grupė kultivuoja folk rock stilių, praturtindama jį psichodelinio pop ir elektroninės muzikos skambesiu. Pridėkime prie to subtilią, sarkastišką, kreivoką ir šiek tiek kvanktelėjusią Jef Maarawi poeziją ir… gausime šiltą ir jaukų darbą, kurį ne gėda rekomenduoti draugui ar bet kuriam indie muzikos mylėtojui.
Pavyzdys: albumą atidarančioje dainoje Never Sailed Jefas pasakoja apie badaujančią laivo įgulą, kad greit visi (arba beveik visi) mirs ir tai, kad trumpiausias šiaudelis atiteko būtent jam, ir jau tuoj, tuoj jis bus suvalgytas… O fone groja beveik Architecture in Helsinki linksmumu/pozityvumu alsuojanti muzika.
Kitais kartais galima išgirsti Wild Beasts būdingą, melancholija persmelktą falcetą, dar kitur – apčiuopti Radiohead liūdesio atspalvius. Ir visa tai graikams pavyksta lengvai ir nepretenzingai.
Yra ir dar vienas malonus ir subtilus momentas, kuris (mano akimis) prideda žavesio šiam albumui. Viršelio apipavidalinimo autorius Leonidas Ikonomou (jis taip pat įdainavo pritarančius vokalus) artworkui panaudojo nesumasterintų gabalų garso bangų grafikus. O toks veiksmas liudija žaismingumą, kruopštumą ir dėmesį detalėms.
Įvertinkit visą albumą patys:
