Vienetas – išskirtinis balas. Tai tarsi tobulas blogis. Tačiau, kitaip nei sakoma, tobulybės egzistuoja ne tik svajonėse – vieną iš jų teko visai neseniai pamatyti. „Drakonų kova: Evoliucija“ – ji vadinasi. Patikėkit, kai kalbu apie tobulą blogį, kalbu apie tobulą blogį – šiame filme nieko, nieko nebuvo galima padaryti blogiau, nei padarė jo kūrėjai. Per gimtadienį iš brolio gavau 24 Dragonball komiksų knygutes. Mėnesį jos gulėjo neliečiamos, bet po to pradėjau pirmą ir… perskaičiau visas. Tokia smagi japoniška nesąmonė – žvėreliai, kovotojai, truputis erotikos ir daug to keisto japoniško humoro. Smagu. Filme tuo tarpu išnaikinta viskas – nuo žvėrelių ir lengvos erotikos iki bet kokio japoniškos kultūros aspekto – ale nukrypimo nuo vakarietiškų kanonų. Taip pat sunaikinti ir vakarietiškai perdirbti veikėjų charakteriai. Japoniškasis Songokas, sunkiai skiriantis merginą nuo vaikino ir besidomintis tik kova, čia paverstas į susilaižiusį, seiles varvinantį ir užpisančiai erzinantį lachudrą. Ir pan. Ir dar čia prikišta gausybė debilų, kurie paskutinįkart su vaidyba geriausiu atveju susidūrė praeitame gyvenime, jei neužpraeitame, debiliškas, nu tikrai debiliškas siužetas ir neįtikėtina, bet dar debiliškesni pašnekesiai, efektai ir apskritai… Tokį filmą reikėtų rodyti mokyklose, kad vaikai pažintų tikrąjį blogį ir praplėstų savo pasaulio pažinimo ribas.
1/10
via 3eilutes.lt
