Ne kartą liaupsintas Donato Dozzy šiais metais išleido savo trečią albumą, kuriame nėra nieko panašaus į K ar Voices From The Lake. Čia jis išanalizavo Bee Mask kūrinį Vaporware valandos trukmėje ir šį darbą pavadino Donato Dozzy Plays Bee Mask.
Po fantastiško albumo Voices From The Lake kartu su Neel, akivaizdu, jog Donato sekantis kūrybos produktas turėjo būti laukiamas. Ypač po to, kai Dozzy demonstruoja ne vieną karjeros posūkį, atsižvelgiant į debiutinį K, plokšteles Menta, Your Transparent Eyes, J, ar šiais metais jo mixą EP 200, kur jis sumixavo 56 gabalus į vieną valandą. Ir vien itališkus!
Žiūrint tiesmukai – albumas nėra ypatingas. Tačiau tai nėra atlikėjas, kuris gali būti taip vertinamas. Be abejo, šį albumą reikia pradėti klausyti nuo Bee Mask kūrinio Vaporware. Kiekviena Vaporware dalis yra pateikta per Donato viziją, kurioje jis ištraukia būsenas, panašias į Dozzišką skambesį, Biosphere ar Gas ramybės natas. Nepaisant labai tikslios kūrinių sekos, Dozzy sukuria galimybę ištraukti kelias minutes iš visos kelionės, kuriose gali atrasti savo saldžiausias atkarpas, net nevertinant kaip aliuzijos į originalų kūrinį.
Aš sutinku, jog šis Dozzy albumas nėra labai lengvai įkandamas.Taip, čia nėra 4/4 ritmo, konkrečių sluoksnių ir čia tik rymantis ambient. Silpnesnių nervų žmonėms šis darbas atrodo kaip “Please stay away from a very pure music form and go to Ibiza”. Tačiau, kai tam pasiruoši, Plays Bee Mask nėra ir toks intelektualiai atgrasus, kad būtų galima vadinti experimentiškai neprieinamu. Tiesiog tai vienas iš albumų, kuris yra labai konkretus ir jame yra pernelyg aiškus konceptas (pradedant net nuo pačio termino Vaporware), kurį užginčyti sunku. Net jei su juo ir nesutinki.
