Pirmiausiai papasakosiu apie Douglas Adamsą, kurio fantastiką ignoruojantys žmonės gali ir nežinoti, nors šiaip jis labai garsus. Jis yra toks šaunus ir itin geru humoro jausmu pasižymintis rašytojas, sukūręs baisiai tarp visokių nerdų ir gykų populiarią penkių dalių trilogiją (taip, perskaitėt teisingai) Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką. 2000 m. Eridanas vienoje knygoje išleido pirmą ir, kažkodėl, ketvirtą dalis, todėl su serija galėjo susipažinti ir lietuviai. Ši serija yra tokia populiari, kad gegužės 25 d. daug žmonių visame pasaulyje švenčia rankšluosčio dieną ir visur visą parą su savim tamposi rankšluostį. Kodėl? Reikia perskaityti bent pirmą dalį, kad sužinotum. 2005 m. pagal ją buvo sukurtas filmas, tačiau jis daug kam pasirodė pernelyg absurdiškas ir didelio pasisekimo nesulaukė (IMDB – 6,7).
Dar Douglas Adamsas (be visokios savo veiklos radijuje ir net bendradarbiavimo su Monty Python) truputį rašė tokiam smagiam britų serialui Doctor Who, kuris, deja, Lietuvos televizijų taip ir nėra pasiekęs. Gaila! Bet štai čia galų gale prieinam ir prie detektyvo Dirko Džentlio, mat jis gimė berašant šiam puikiam serialui. Apie šį detektyvą knygų yra tik dvi, nes nebaigęs trečiosios (ir šiaip palikęs nemažai visokių raštų – visa tai išleista rinkinyje The Salmon of Doubt) 49 m. rašytojas pasimirė nuo infarkto. Labai gaila!
Tai apie ką ta Dirko Džentlio holistinė detektyvų agentūra? Visų pirma, kaip ir galima suprasti iš pavadinimo, tai detektyvas. Tačiau fantastinis. Žinant, kad knyga kilo iš Doctor Who, galima tikėtis kai kurių su erdve ir laiku susijusių elementų. Bet daugiau apie tai sakyti nieko negaliu, nes nenoriu po mirties nukeliauti į dešimtą pragaro ratą, kuriame kenčia visokie knygų ir filmų spoilintojai. Geriau pavardinsiu, ko toje knygoje galima rasti:
truputį vaiduoklių,
truputį profesorių,
truputį arklių,
vieną sofą,
vieną elektroninį kunigą.
Dar negaliu nepaminėti ir labai trumpai pasirodančio pono, kurio nuomone, chirurgams geriau reikėjo amputuoti jo žmoną ir palikti jos pėdą, o ne atvirkščiai.
Nesakau, kad Dirkas Džentlis prilygsta Keliautojo kosmostopu vadovui, bet smarkiai tikrai neatsilieka. Jei Vadove citavimui tinkančią frazę ar sakinį galima rasti beveik kiekviename puslapyje, tai čia – jų bus bent jau kas skyrių. O tai, palyginti su daugybe nė truputėlio nejuokingų knygų, yra labai labai daug. Tiesa, teko susidurti su asmenimis, kurie nesupranta Douglas Adamso ir stebisi, kodėl jis kitiems kelia tiek juoko. Manau, tie asmenys nesijuokia ir iš Monty Python. Bet čia aš niekuo padėti negaliu – kiekvienam savo.
Žinoma, tai lengva, pramoginė literatūra, bet ji gera – humoras džiugina, o išmonė stulbina. Lieka tik imti, skaityti, ir jei tik juokinga, juoktis sau į valias!
