Tokiu pseudonimu prisidengęs japonas Hiroki Mamoru apeliuoja į durnelio poziciją elektronikos pasaulyje. Jo debiutinis albumas Meaningless yra mažų mažiausiai įkainotas vertinimu ‘vertingas’. Ši apžvalga nėra labai aktuali rudens eigoje (plokštė išleista rugpjūčio vidury), bet vistiek norėčiau atkreipti dėmesį keistą, išskirtinai originalią ir itin nekomercinę elektroniką mėgstančius melomanus.
Architektūros studentas iš Nagasakio 2007 metais nusiuntė mixtape’ą Accidental Records direktoriui Matthew Herbert. Maestro buvo sužavėtas, atsirado ryšys, iš to išplaukė ir pilnametražis albumas vasaros pabaigoje. Šiuo metu feisbuke Dj Empty turi 42 laikus.
Albumas yra sukurtas iš šizofreninių semplų, kurie labiau tiktų music-concrete stiliui, kurio dažnas svečias tapdavo pats Matthew Herbert. Tie semplai yra jungiami į tąsias melodijas, kurios sukelia spaudimą kojose ir mintyse. Tai galvą užsukanti elektronika, paremta dvasiniu bei mentaliniu nuprotėjimu, visuomenėje sutinkama kaip ‘bohemietiška’ apibūdinumu. Įtampą laikanti, struktūriškai neprasiveržianti bei lengvą paniką varanti utopija. Kas gali būti geriau.
Albume vyrauja puikiai suderinta rėminė – ryšynė sistema, kurioje muzikinę statybą sujungiantys pančiai, pavadinti 10 beprasmybių, nepaleidžia iš vienodos nuotaikos net išjungus kompaktą. Nuostabus šalutinis poveikis.
Iš karto po šio albumo, Matthew Herbert išleido savo Wishmountain veido juostą Tesco (po 14 metų pertraukos), kuris turi būti klausomas greta. Jį galite išgirsti čia.
Linkėjimai iš mumių šalies.
