Destroyer pseudonimas skamba grėsmingai. Todėl pirmą kartą, kai su juo susidūriau, pagrįstai tikėjausi wobblomis daužančio veikėjo. Anaiptol. Daniel Bejar, kilęs iš Kanados, įkaitų neima švelnaus vokalo pagalba ir atrodytų-didesnių-pastangų-nereikalaujančiomis kompozicijomis. Poison Season – dešimtas pilnas albumas jo diskografijoje.
Priešpaskutinis ilgagrojis, beje, atlikėjui atnešė šlovę, kurios jis (paradoksas) ne itin ir geidė. O Kaputt – iki šiol kutena per skilvelį. Pats Bejar net išreiškė viltį, kad didesnioji dalis (pasaulio) pamirštų, kad Kaputt išvis buvo. Spėju, kad tai galbūt lėmė dar didesnį Poison Season paprastumą ir gilumą, neužčiuopiamą iš pirmų perklausų.
Albumas įrėmintas tam tikru trikampiu: jį atidaro Times Square, Poison Season I, viduryje sukasi Times Square, o uždaro Times Square, Poison Season II.
You can fall in love with Times Square, – intriguoja, bet nieko nepažada įvadinis kūrinys. Vėliau Dan šiek tiek paleidžia vadeles ir netikėtai iškart griebia už atlapų ir pažastų su Dream Lover. Ekspresija greit perauga iš melancholiškos į pakiliai romantišką.
Dream lover, i know
Someone‘s idea of fun
You and me thought in some city
Lovers on the run
Lovers on the run
Šiame albume Dan savo garsų paletę išrengia iki skeleto, iš molberto belieka tik trapūs griaučiai. Jis nereikalauja, bet duoda pats. Ties Hell, atrodytų, sustoja ir susimąsto, kviečia klausytoją kvestionuoti, kas iš jo liko.
Look what I’ve become/ scum/ a relic
Po to vėl grįžta atviraudamas back and forth. Su nuoga akustika ir studijiniais pokštais.
Girl In A Sling – atvejis, kai genialumas ir paprastumas žengia koja į koją, nata į natą.
Vėlesnės kompozicijos toliau plėtoja nuoseklią ir darnią pynę. 13 kūrinių, 53 minutės prabėga kaip viena geras pusvalandis. Tik neskubėkit, visas grožis atsiskleidžia ir išsikėroja maždaug ties penkta perklausa. Atrodo, Daniel Bejar vėl (to nenorėdamas) prisišaukė klausytojų.
