Niekam nepaslaptis, kad eilinis Suru.lt žurnalistas, kad išmaitintų savo šeimą nuo 8 iki 17 gręžia prakaituotą maikę ir gamina tikriesiems gourmet (red. pastaba tokios personos) tikrąją druską. Nuovokesniam skaitytojui gali iškilti klausimas, o kaip gi ta maikė priprakaituojama? Atsakymas paprastas, viską metęs 17:00 paknopstom lekia į koncertą. Būtent taip viskas ir buvo gūdų gruodžio penktosios vakarą.
Kai buržuazija sėdėjo savo kamščiuose, juoda (dress code black!) darbo liaudis minė nutrintus kerzus į rūmus ant pedagoginio žiedo (pasaulio?) krašto. Tiesa sakant žurnalistui išlieka paslaptis kaip ten minėtu laiku atsidūrė statybininkai, gamyklų darbuotojai, autoservisų šaltkalviai ir kiti gerbiami žmonės iš tolimųjų Utenąs, Rockiškio, Šiaule bei kitų tolimųjų kraštų. Na bet ko nepadarysi kai organizatoriai žada priartinti artėjančią pasaulio pabaigą. Atvykusiems buvo pateiktas tikslus tvarkaraštis su perspėjimu silpnesnių raumenų atstovams.
Kadangi vakaras nusimatė ilgas iškart puolėme mankštinti pirštus.
Pirmieji Fueled by Fire, meksikietiškos išvaizdos stuomeningi jaunuoliai, iš Los Angeles. Kaip rokenrolui, reikia sutikt, smagus pavadinimas. O gal čia tik man vienam benzinas turi rokenrolo kvapą? Pradėjo kiek susikaustę, bet tai nesutrukdė po pirmos dainos iš greta stovėjusių kaimynų gaut komplimentą „axujenai“. Įvertinus jų visą pusvalandžio išstojimą gal kiek būtų ir per stiprus epitetas, visgi energijos itin netaškė ir grojo pakankami neypatingą trešiuką. Užtai vėliau atidirbo slampinėdami su extros skardinėm iš kampo į kampą.
Pertrauka.
Teksto autoriaus nuomone pagrojus pusvalandį daryti pusvalandžio pertrauką, kurios metu vos ne nuo nulio derinti instrumentus, na kažkaip nekažką. Kaip ir trys būgnų komplektai. Tai ne paprasčiau nuimti X procentu garso/whatever ir groti su tais pačiais, nei taip sudėtingai duxinti šildančius. Jei kas galit paaiškinti logiškiau – you are welcome.
Varom toliau. Nile. Seni vilkai, užsukantys nebe pirmą kart. Todėl iškart toks abipusis lengvesnis priėjimas. Žiūrovai daugmaž žino ko tikėtis, anie irgi vizgina uodegą tipo zdarova draugeliai, malonu susitikt vėl.
Muzika deathmetalis. Kaip vėliau pasimatys gerai limpantis su Morbid Angel. Bet ne pats tinkamiausias šokiams, taip pat ir atidžiam klausymuisi, nes garso košėje sunku išskirti techniškus rifus, gelbėtų nebent labai geras kūrinių žinojimas, deja šitoje vietoje išsilavinimo spragos.
Pertrauka. Eilės prie tuliko, eilės prie alaus, eilės parūkyt, eilės prie merchaindaiso.
Prisipažinsiu išgirdęs apie renginį asmeniniais headlaineriais buvau pasirinkęs Morbid Angel. Praklausęs tris dainas supratau klydęs (pasenęs?), tai nuėjau pasiimti alaus. Tuo metu pragrojo vieną iš labiau patikusių naujų gabalų Existo Vulgor“. Visa kita nuslydo paviršutiniškai, kliuvo akis už pono David Vinzent kažkokio kaubojiško įvaizdžio bei amerikietiško (ne)nuoširdumo, nepasakyčiau, kad įvyko susiliejimas su publika. Dirbtinė pertraukėlė nulipant su viltim, kad visi staugs grįžti. Gavosi, kad nulipo, pabuvo ir vėl užlipo. Didžiausią pliusą dėčiau naujajam būgnininkui, kuris ir lazdeles metė ir kitaip gerai kalė bei atrodė (šalia pasistatęs vėjelį kūrė romantiškai rokenrolinį įvaizdį „vėjas plaukuose“). Nors kritikai ir palankiai įvertino naująjį albumą, iš naujojo grojo tik porą dainų, kitką atkaldami seną gerą,
todėl šviesios ateities Morbidams neprognozuočiau ir į pasirodymą vėl artimiausiu metu neičiau.
Kreator. Das thrashvolkswagenrokenrol. Ištraukė koncertą. Nors gal taip ir turėjo būti, atskiri instrumentai, pultai, dekoracijos, komanda darbininkų puolusių jas tiesti, pirmas įspūdis – Amerika sau, fokiečiai sau. Įdomus sprendimas. Dar įdomesnis sceninis užmastymas įžanginė uždanga su filmuku ir muzikiniu apipavidalinimu Personal Jesus. Leido visiems pabūti su savo Jėzumi (savimi)? Uždanga krenta ir vyrai pradeda vyniot nieko nevyniodami į vatą. Užtikrintai, tinkamai pasipuošę, liepia moashpitint ir kitaip artint pasaulio pabaigą. Amžinai perspektyvūs kam per trisdešimt linguoja galvomis ir sako, kad vynioja kaip senais gerais laikais. Tuo tarpu dar gyvas likęs jaunimas sunkia
sūrymėlį salės vidury. Nors čia kažkuriam interviu pons Petrozza ir išsireiškė, kad thrasho atgimimo jis nemato, bet senoji gvardija vakaru manau liko patenkinta ir smagiai pakrutino galvą, rankas ir kojas. Das rock’n’roll.
Išgyvenę moshpite galėjo įsigyti atitinkamo merchaindaiso ir toliau laukti artėjančios apokalipsės!
Kaina: >80 lt.
Alus: švyturys 7 lt klube, 6 lt terazzoj, baigėsi kažkur prieš Kreator
Žiūrovų: daug.
Gražios merginos: gražios (na bent jau kol neuždegė šviesų)
Trukmė: pagal tvarkaraštį griežtai (atmetus Fueled by fire būtų logiškesnė)
Bendrai: 8/10.
