Komandiruotė į Maskvą… hm… o kas jei…checking… Yeaaaaaah! Dark Tranquillity @Точка, kaip tik tinkamą vakarą! Jamam vienus iš melodic death pradininkų be jokių kalbų!
Bilietais pasirūpinta iš anksto, prieš porą savaičių, maža kas. „Maža kas“ iš tiesų nutiko, bet spekuliantai prie įėjimo per daug neplėšė, užmesdami virš nominalo vos vieną-du šimtus rublių (8-16 litų).
Prie klubo atvykome likus maždaug 15 min. iki ant bilietų paskelbtos renginio pradžios. Ir pirmas dalykas, kurį išvydome – maždaug 150 m ilgio eilė. Dėl jos atsiradimo priežasties šaldami (lauke – apie -15) diskutavome, kol pakankamai priartėjome prie įėjimo. Žmonės buvo įleidžiami grupėmis po 25-30. Galutinai atsakymas į klausimą „Wtf?“ paaiškėjo dar po kelių minučių, kai iš už durų pasirodė rimtos išvaizdos vyrukas su megafonu. „Gerbiami melomanai! Įtikinamas prašymas – įeiti į patalpą prasisegus viršutinį drabužį, tuščiomis kišenėmis. Tai palengvins patikrinimo procedūrą ir sutaupys jūsų pačių laiką“, – skelbimas gerokai priminė įžymaus Glebo Žeglovo kreipimąsi į apsuptą banditų gaują… Bet esmė aiški. Шмон.
Vilniuje, tikriausiai, toks beceremoninis elgesys su pinigus sumokėjusiais klientais sukeltų nemažai triukšmo. Bet Maskva – ne Vilnius. Ten ir sprogimų būna. Net savo automobilyje žmogus saugus jaustis negali. Susitaikome ir laukiame savo eilės, gurkšnodami iš fliažkutės. Beje, per patikrą būtent ji iš karto patraukė apsaugininko dėmesį. Bet įsitikinus, kad spėjome turinį sunaikinti, susidomėjimas tuoj pat dingo ir pagaliau atsidūrėme klube, džiūgaudami, kad kaip tik savo pasirodymą baigė kažkoks vietinis supporting act. Nieko įdomaus nepraleidome.
Точка – vieta, garsėjanti būtent tuo, kad ten randa prieglobstį metalo koncertai. Salė, galima sakyti, trijų aukštų – danceflooras (parteris)/VIPas/Baras. Šalia – dar viena patalpa, skirta biliardo mėgėjams. Scena gana nedidelė, ir šešiems Dark Tranquillity nariams ten buvo ankštoka. Bet jie nesiskundė.
Švedų devintasis studijinis albumas We Are the Void dienos šviesą išvis tik 2010-ųjų kovą, tad į Rusiją jie, tikriausiai, atvyko vedami šiltų prisiminimų apie pernykštį pasirodymą bei primindami apie neseniai išleistą DVD Where Death Is Almost Alive.
Rusai myli Dark Tranquillity. Tai tapo akivaizdu dar per garso derinimo procedūrą, kai buvo darniai skanduojamas grupės pavadinimas – publika nekantravo išvysti scenoje Mikaelį Stanne ir kompaniją.
Stiprus setlistas (atkreipkite dėmesį, net trys šmotai iš neprilygstamo The Gallery), milžiniškas energijos užtaisas, geras garsas ir betarpiškas bendravimas. Štai kuo Tranquillai tiesiog papirko publiką nuo pat pirmųjų sekundžių (pradėjo gabalu The Treason Wall iš stipraus Damage Done). Žmonės lipo ant scenos vienas paskui kitą ir niekas nebuvo ignoruojamas. „Mikael, give me some beer“, – net šis prašymas iš pirmos eilės buvo patenkintas. O gavęs Rusijos vėliavėlę su palinkėjimais grupės dvidešimtmečio proga, M.Stanne ją pabučiavo, o vokalas (ir taip nuostabus!) nuo to momento pasidarė dar nuoširdesnis ir įtaigesnis.
Kai kurie ne visai blaivūs personažai peržengdavo ribas. Užlipdavo ant scenos ir kratė savo toli gražu ne plaukuotas galvas minutę-dvi, gadindami vaizdą likusiam žiūrovų tūkstančiui. Apsaugininkai ne iš karto susigaudė, kad scena visgi skirta atlikėjams, o ne gerbėjams.
Savitas rusų supratimas ir apie pogo-dance‘ą. Netoli scenos liaudis buvo gana aktyvi, tačiau poginti, darbuojantis aukštai iškeltomis ir išskiestomis alkūnėmis, – akivaizdus disrespectas aplinkiniams, ypač žemesnio ūgio.
Žinoma, visa tai smulkmenos, lyginant su gautu nuo scenos impulsu, kurį sudarė savotiškas Dark Tranquillity (gal ir gerai, kad tai nebuvo naujo albumo promo koncertas) dainų bestas. Kai baigiantis pagrindinei programai pasigirdo pirmi Punish my Heaven akordai, kojos padedamos rankų pačios prasiskynė kelią prie scenos. Зачёт!
Grojaraštis
Intro
The Treason Wall
The Lesser Faith
Focus Shift
Lethe
The Wonders At Your Feet
Final Resistance
Dream Oblivion (first time live ever)
Inside The Particle Storm
Misery’s Crown
Dreamlore Degenerate
Edenspring
My Negation
ThereIn
Yesterworld
Punish My Heaven
—
The Mundane And The Magic
Terminus (Where Death Is Most Alive)
Outro
Kaina: apie 77 lt.
Vieta: klubas „Точка“, Maskva, Rusija. 8/10. Atmosferą gadino rūkalų dūmai, mažoka scena.
Garsas: 9/10. Puikiai girdėjosi visi instrumentai ir vokalas. Regis, su garso problema Maskvoje metalo koncertų lankytojai susiduria rečiau, nei, sakykime, vilniečiai.
Apsauga: 8/10. Iš pradžių eilė prie įėjimo erzino. Tačiau, suvokus, kad tai daroma žiūrovų labui, beliko pasidžiaugti sklandžiu apsaugininkų darbu. O per patį koncertą jie net per daug liberaliai žiūrėjo į žiūrovų elgesį scenoje.
Alus: be pažymio. Alus neblogas – pilstomas tamsus „Krušovice“. Bet jo kaina – apie 21 lt už 0.5 bokalą – neleidžia gėrimo įvertinti objektyviai.
Plaukai: kaip bebūtų keista, publikos ilgais plaukais buvo mažuma, gal tik 30 procentų. Matyt, nėra tokios šukuosenos madingos Maskvoje. Atmosfera – draugiška, nė vieno konflikto nepastebėjome.
Gražių merginų: viena – tikrai. Tarp tų, kurios lindo ant scenos bučiuoti M.Stanne, ypatingų gražuolių neįžiūrėjome.
Bendrai: 8,5/10. Beveik idealus metalo koncertas, per kurį ir į nostalgijos bangas galima pasinerti, ir kokybiška muzika bei garsu pasimėgauti, ir riebalus pakratyti prie scenos.
