Kino Oko yra keistos šokinės muzikos prodiuseris iš Lenkijos. Šiuo metu jis išleidžia savo 3 dainų Without Mode And Measure EP, o vasario pradžioje padovanos 2003-2006 metų savo negirdėtus kūrinius albume Descending Out Into the Distance.

Šio virtuozo kūrybą seku jau daugiau nei 8 metus, kuomet jis su kolega Jerzy Przezdziecki turėjo įstabų psichodelikos aktą Bigwigs. Tai buvo muzika su paranormaliais standartais. Ir mano mėgstamiausia. Visų kompozicijų magnetas buvo ritmas, prisotintas daugybės grūvinančių žemųjų, slenkant stogą varpančių džiazo, klasikos, mašinalių, technokratinių melodijų, papildomai pridedant retro kosmonautikos polifonijos įgarsinimus. Bigwigs išleido du nuostabius albumus, kurie nestokojo įžvalgaus sarkazmo raunant ridikus.

Dar prieš tai, Grzegorz Magnuszewski a.k.a. Kino Oko, kartu su kitu kolega turėjo projektą Tromesa (3 albumai), kuris buvo kiek panašus į Bigwigs, tik šiek tiek kitokia stilistika beminant tą patį psichodelikos dviratį.

Akivaizdu, jog bėgant metams šiam originalių, alternatyvių idėjų nestokojančiam lenkui solo projektas buvo neišvengiamas. Kaip KO jis yra išleidęs 3 studijinius albumus, kurių stilių labai sunku apibrėžti. Na, bet jei pasidarys lengviau, pamėginsiu: technotranceelectroidmexperimentalminimalpower electronicsdowntempofreestylejumparoundkid. Jo muzika – tai giluminis ryšys tarp mistinio garsinio produkto ir adresato, kuomet tik gali stebėti savo šiurpo greitį.

Kalbant apie jo Without Mode And Measure galiu pasakyti tik tiek – geri, nauji trys kūriniai, kuriuos gali nusipirkti mokėdamas tiek, kiek nori. Kadangi esu pratęs prie albumų vertinimo, o šio įrašo tikslas – supažindinti su šiuo slavišku maestro, elektroninės plokštelės skambesį siūlau įvertinti patiems (nes jo darbams aš kartais objektyviai to padaryti nebesugebu):

Nepaisant viso jo muzikinio gilumo, kiek teko bendrauti, jis labai šiltas ir draugiškas žmogus.  Grzegorz mielai sutiko atsakyti 5 standartinius mano klausimus:

Kas yra tavo įkvėpimas kuriant? Kaip parenki atmosferą savo muzikai?

Dažniausiai įkvepia muzika, kuri yra ne-elektroninė. Aš pasiekiau tokį lygį, kuomet man gauti naujų idėjų iš elektroninės muzikos yra pakankamai sudėtinga. Taigi, dairausi. Neriu į beribius muzikos lobynus, neapsibrėždamas stilistikos. Yra tonos genialios muzikos, tik reikia ją rasti. Kuo daugiau klausai, tuo daugiau nori pasakyti. Kuo daugiau analizuoji, tuo daugiau suvoki.

Bekomponuojant visuomet turiu galutinį jausmą kaip viskas turi būti. Tie jausmai kaip amplitudė. Po įprastinės klubinės dainos aš noriu nerti į giliausias materijas ir padaryti kai ką neatrasto, skirtingo, abstraktaus, keisto bei amžino. Nėra labai paprasta apibrėžti stilių manai muzikai. Be abejo, yra pasikartojantys elementai, kurie yra būtini mano kūryboje, tačiau aš jų nebijau.

Moterys + muzika. Kokia tai sintezė?

Yra moterų, kurios tiesiog mėgsta mano muziką. Tokia ir ta sitezė.

Neskaičiuojant tavo polinkio 70-ųjų muzikai, kokie atlikėjai dar tau patinka?

70-ųjų muzika yra vežanti, jungianti mano mėgiamiausius įgeidžius: galią, bliuzą, persotintą skambesį, vokalo bei instrumentalumo virtuoziškumą, požiūrį į gyvenimą, nuostabias kompozicijas bei aranžuotes.  Bet tai tik 1/1000 kas vyksta mano muzikos pasaulyje, nes aš dievinu regį, šiuolaikinę klasiką ir įvairius kitus atlikėjus – Al Jarreau, Arvo Part, Bobby Mc Ferrin, Prince, Jamiroquai, Antony and the Johnsons, Creedence Clearwater Revival, Beck Bogert & Appice ar Kings of Leon. Esu tikras, kad 90% likusių pamiršau paminėti.

Gal planuose yra atgaivinti Bigwigs projektą? Ar dar likę kūrybiniai santykiai su kolega Jerzy?

Nedabar. Aš netikiu, kad mes kada dar dirbsime drauge. Mes daug dalinamės mintimis bekuriant, labai daug bendraujam, esam draugai su ta pačia aistra, bet kartu dirbant nebeliko ūpo. Tai pakankamai sunkus klausimas. Turbūt reikia kiek palaukti, ir pamatysime ateity.

Ar semiesi idėjų iš kino? Koks yra tavo mėgstamiausias filmas?

Kinas yra labai stiprus įkvepėjas, bet gal netiesiogiai, muzikai. Filmai atidaro paradines duris mano muzikos kūrybai ir padeda įeiti į tinkamą proto būseną. Mano mėgstamiausias filmas yra Owning Mahowny. Bet, mano laimei, yra dar daugybė filmų, kurie mane įkvepia panašiai.

Jis pats labai norėjo atkreipti skaitytojų dėmesį, kad dabartinė jo kūrybinė banga yra kiek kitokia nei jo istorinis albumas (kuris bus nemokamai pasiekiamas jo oficialioje svetainėje www.kinooko.pl nuo, tikėkimės nesuvėluos, vasario 3 d.), tačiau man nusispjaut. Aš dievinu viską, prie ko jis prisiliečia.

Bangos Interviu Sūru Šviežia

3 Replies to “Darbštuolis Kino Oko”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *