Šiandien Blackest Ever Black leidykloje pasirodė trečias Dalhous albumas.
Nepatogiai ilgo pavadinimo The Composite Moods Collection Vol. 1: House Number 44 plokštelė yra pirmoji The Composite Moods Collection serijoje, skirtoje nagrinėti dviejų individų, gyvenančių toje pačioje erdvėje, santykiams. Įtariu, kad kalba apie Dalhous dueto narius Alex Ander ir Marc Dall. Nors muzikiniu atžvilgiu daugiausiai prie šio albumo prisidėjo pastarasis.
Jei pirmi du Dalhous albumai buvo konceptualiai gan vientisi, tai trečiasis – stilistiškai labiau padrikas. Mane džiugina tai, kad jis panašesnis į kietesnį pirmąjį An Ambassador for Laing [2013], nei į vėliau sekusį minkštąjį Will to be Well [2014].
House Number 44 taip pat netrūksta melsvos, gelsvos ir žalsvos atspalvių numerių. Šitaip aš vadinu abstrakčius gabalus, primenančius Boards of Canada kūrybą. Bet kietesni kavalkai (tokie kaip End of Each Anglysis ar Response to Stimuli) atperka anų bestuburiškumą. Čia muzikinės pelkės tankumo ir klampumo santykis yra kaip tik toks, kokį mėgstu.
The Composite Moods Collection Vol. 1: House Number 44 pasidėsiu lentynoje šalia Raime, Andy Stott ir Demdike Stare vinilų.
Dabar jau nebe paslaptis: Blackest Ever Black is the new Cold Meat Industry.
Puikus garso takelis lietingai kovo 11-ajai.