Claudio PRC vidinė būsena

Beveik prieš mėnesį vienoje iš mėgstamiausių įrašų studijų Prologue italas Claudio PRC išleido debiutinį albumą Inner State. Į madingą šokių aikštelę jaunasis prodiuseris meta baltą pirštinę, ant kurios išsiuvinėtas užrašas – Itallians do it darker.

Bemąstydamas apie šį darbą nuoširdžiai galvojau tik apie dvi techno scenas – britų ir vokiečių, kurios jau nebyliai traktuojamos kaip pagrindinės. Visos kitos yra neva daugiau egzotinės. PRC muziką vedžiau paraleliai su prancūzu Terence Fixmer, anglu Perc ar olandu Speedy J. Tačiau išvada tokia, kad jie – kiekvienos srities/skambesio šalininkai ir skirtingoje šalyje, galioja skirtingos techno gaminimo receptūros.

Pagalvojus apie tokius atlikėjus kaip Obtane, Giorgio Gigli, Ness, Claudio PRC, Dino Sabatini, Modern Heads ir be abejo Donato Dozzy, susidarai įspūdį, jog šie prodiuseriai sukūrė sceną, kurioje suformavo cosa nostra garsą. Šios apžvalgos kaltininkas teigia, jog užaugo sėdėdamas ant Donato Dozzy ir Giorgio Gigli muzikos, kuri ir privertė jį pradėti eksperimentuoti garsų pasaulyje.

Inner State – rinkinys neišleistų kompozicijų, kurios yra įprastinės Claudio PRC stiliui (be nuostabos). Albumas – tamsus, šaltas, hipnotizuojantis ir grūvinantis. Su pankankamai nedideliu kiekiu melodijų ir jas kuriančių garsų, visa plokštės nuotaika sukasi aplink estetikos būdvardį, kuriame valdo tranzuojantis minimalizmas, nupieštas juodai balta Claudio nata.

Inner State talpina tik septynias dainas, kurios orientuotos tiek į vandeningas šokių aikšteles, tiek į klausymą atokvėpyje namuose. Asmeniškai truputį gaila, kad albumas prasideda ir baigiasi fantastiškais kūriniais Echoes ir Horizon, o vidurys – vietomis klampus ir ištęstas, visą albumą aptraukiantis tik ‘gero’ įvertinimo apvalkale.

Prijaučiantiems Claudio PRC muzikai šiemet laukia džiugi žinia – festivalio Supynės organizatoriai šiais metais jį pakvietė sukurti savitą nuotaiką miškų ir ežerų apsupty. Kaip jam sekasi daryti tai kituose festivaliuose, galime pamatyti čia.