Chinawoman Lofte

Balandžio 6-tą Lofte koncertavo šansono atlikėja Michelle Gurevich, plačiau žinoma kaip Chinawoman. Šių eilučių autorius yra įsitikinęs, kad koncertas vyko jo gimtadienio proga.

Buvusiame fabrike susirinko netipine Lofto publika (jei tipine laikytume jaunuosius repo ir mash-up gerbėjus bei panašius pari pipal). Brandesnę ir solidesnę auditoriją sudarė įvairaus plauko intelektualų ir bohemos atstovai. Jų tarpe mirguliavo kiek spalvingesnės madam ir ponai. Taip pat lankėsi nemažai Žmonių: nuo Renatos Mikailionytės iki Alinos Orlovos. PJ Harvey koncerte nepasirodė.

Michelle su dviem kolegomis scenoje pasirodė pusvalandžiu vėliau nei planuota, 21.30. Vėlavo padorumo ribose – spėjo užteiti visi norintys. Ir atsigaivint, ko gero.

„Pasidabinusi“ juodais džinsais, juoda bliuska ir juodu švarkeliu Michelle atrodė neįpareigojančiai. Toks apdaras kažkiek pirminė darbinę uniformą (tik ne tokią strict ofisinę). Ko gero, norėdama būtent tai pabrėžti ji pasikabino kelias grandinėles. Beveik tokią ją ir įsivaizdavau.

Kolegos – dar (pa)prastesni. Gitaristas – tipinis senstelėję hipsteris su pigiomis skudurinėmis basketkėmis, būgnininkas – kiek išvaizdesnis, su tokiais pat panešiotais marškiniais. Abu juodi.

Žinau, žinau, ne apranga svarbiausia. Pradėjo nuo mano favoritės To be with others. Gyva versija stipriai kitokia nei studijinė. Skurdesnė ir praradusi gylį. Apskritai koncerte dominavo playback’as fone, paprastos klavišinių partijos ir neįmantrus gitaros akompanimentas. Štai pvz. vėliau sekusios Show me the face aranžuotė priminė šarmankės skambesį su pigiais claps’ais. Tokį gabalą vestuvių arterpartyje galėtų paleisti girtas muzikantas iš savo „jonikos“.

Akivaizdu, kad grupė stato ant paprastumo ir minimalizmo. Šitaip jiems pavyksta sukurti melancholiškai depresyvią nuotaiką, kurios stiprumo skalė man asmeniškai yra per silpna. Kažką tokio galėtų išstumti Nick Cave, jei (tfu, tfu, tfu) kada nors išsibezdėtų. Tad džiaugiausi apturėjęs savotiškai lengvą pramogą, be rimtesnių pretenzijų.

Buvo ir šviesesnių momentų, kuomet norėjosi jei ne šokti, tai bent palinguoti. Kalbu apie Aviva, kuri man visuomet skamba kaip Mumiy Troll b-side’as (patikrinkite Kiska).

Nepaisant galios stokos – koncertas buvo įtikinamas ir Chinawoman tikrumas abejonių nekėlė. Nuotaiką apibūdinčiau užtikrintai atsainia.

Abejonių kėlė apšvietėjų kvalifikacija, kurie nesugebėjo reaguoti į kelis atlikėjos prašymus pamažinti ryškias šviesas (nes juk karšta). Gal ir gerai. Galiausiai ji nusimetė švarkelį.

Nevaikiškai erzino LRT Opus tentas. Nieko neturiu prieš Opusą, geriausia radijo stotis Lietuvoje. Suprantama, kad tai jų serijos renginys. Bet šitaip įpista „dekoracija“ paprasčiausiai netinkama ir todėl erzina. Lygiai kaip pernai per Jimmi Tenor.

Patiko setlistas. Trūko tik Go ir Pure at heart. Per Russian ballerina Chinawoman galiausiai pavyko priversti publiką pakelti užpakalius. O po energingo paraginimo „evrybadzy nau“ pastaruoji net choru patraukė laaa-la-la. Party girl Mišelė jau atliko solo.
Bisui dar pridėjo Žanos Aguzarovos koverį. Labai vietoj, sakyčiau. Mintyse jį dedikavau sau.

Grojaraštis:
01. To be with others
02. Show me the face
03. Lovers are strangers
04. Woman’s touch
05. Aviva
06. Keep in mind
07. Acid broke the spell
08. I’ll be your woman
09. Vacation from love
10. Left you at the farm
11. Friday night
12. God bless my socially retarded friends
13. Russian ballerina
14. Party girl
—
15. Ты, только ты