Šiemet Londono leidykla Blackest Ever Black (dabar jau persikėlusi į Berlyną) žymi veiklos penkmetį.
Jubiliejaus proga jie sugalvojo apsiuostyt štatuose. Ta proga bendradarbiaujant su Los Andželo leiblu Mount Analog bus išleistas ekskliuzyvinių gabalų rinkinys I Can’t Give You The Life You Want. Jis buvo anonsuotas dar šiemet kovą ir turėjo pasirodyt dar birželį, bet dėl techninių kliūčių išleidimo data perkelta į rugsėjį.
Šiuo ėjimu (noru prasibrauti į Amerikos rinką) BEB man primena 20-ties metų senumo įvykius, kai laimingieji švedų šunsnukiai Cold Meat Industry tą patį bandė daryti leisdami kompiliaciją …And Even Wolves Hid Their Teeth. Kiek pamenu, švedams nelabai pavyko. Netikiu, kad britams pasiseks labiau (juk redneck’ams rūpi tik country), bet kompiliacija nuo to netampa mažiau įdomi (europiečiai jau išpirko jiems skirtą tiražą vien pre-order’ais).
Vienuolika išskirtinai šiam rinkiniui atrinktų kūrinių (anksčiau nepublikuoti) trunka 52 minutes. Trumpai apie kiekvieną iš jų.
A1. Tropic of Cancer – I Woke Up And The Storm Was Over
Nauja Tropic of Cancer medžiaga po nuostabaus albumo Restless Idylls [2015]. Prieš metus įrašytą kūrinį prodiusavo Joshua Eustis (iš Telefon Tel Aviv). Man tai vienas gražiausių šių metų kūrinių (pavadinimas taip pat). Puikiai tinka tvankioms darbo dienoms.
A2. Tarquin Manek – Not Missing You
Pirmas Maneko išstojimas šioje kompiliacijoje – puikus Tropic of Cancer nuotaikos pratęsimas. Abstraktus numeris šauniai balansuojantis neutralioje erdvėje tarp pozityvo ir negatyvo.
A3. Dalhous – Acceptance Is Reality
Acceptance Is Reality skamba kaip atsargai paliktas leftover’is iš Will To Be Well [2014] įrašų sesijos. Bet jis toli gražu ne autsaideris. Čia tas variantas, kai b-pusė būna geresnė už a. Ir iš pradžių net darosi baisiai smalsu, kad „negi visa kompiliacija išlaikys tokią vientisą nuotaiką???“
A4. 500 Stamps – Relics of Victory
Atsakymo ilgai laukti netenka. Vienkartinis trijų pankų (Veronica Vasicka, Donnelle McCarry, Jorge doCouto) susibėgimas 500 Stamps sugriauna viltį savo keistuolišku drone-punk numeriu.
A5. Infrastructure Zero – Messiah Police
Šitas reikalą pataiso. Klampus ir tankus Messiah Police dvelkia vokiečių mokyklos (Genocide Organ, Anenzephalia) industrial/power electronics. Nežinau, kas slepiasi už Infrastructure Zero vardo, bet spėju, kad tai vienas iš daugelio Dominick Fernow pseudonimų (Prurient, Vatican Shadow…).
B1. Bremen – Eclipsed
Jonas Tiljander ir Lanchy (abu iš Brainboms) paduoda deformuotų gitarų psichodelinio ambiento. Skamba stebėtina raminančiai. Superinis antros plokštelės pusės atidarytuvas.
B2. Exploring Jezebel – Burberry Boy
Šis Dominick Fernow alter-ego skirtas tik klausytojams jaustis nepatogiai. Tą ir daro projekto personažė Vivid Extreme tarp minutės trukmės pimpalo čiulpimo procedūros bandydama kažką pasakyti.
B3. Cut Hands – Festival Of The Dead Ondo
Klausydamas šio numerio įsivaizduoju tą telefono skambutį, kurio metu BEB šefas Kiran Sande prašė William’o Bennett’o, kad anas iškastruotų praeitų metų Cut Hands albumo Festival of the Dead titulinę kompoziciją: „Zdarova, Willy, mūsų naujos kompiliacijos koncepcijai reikia, kad kiek apraminti tuos tribal arklius“.
B4. Barnett + Coloccia – Tracker
Šis duetas šiemet jau džiugimo bendru darbu Weld. Patiks tiems, kas mėgsta Raime.
B5. Tarcar – Eija
Antrą Maneko išstojimą papuošia Carlos vokalai. Eija tokia pat miela ir nerangi, kaip karvė ant ledo.
B6. Secret Boyfriend – Singleminded
Abstraktus uždarymas – apdovanojimas tiems, kas atlaikė visą seansą.
Penkių metų BEB šventės paminėjimai vyks Londono Šiuolaikinio meno institute ir Berlyno šiknaskylėje (čia sąstatas dar geresnis).
P.S. nuo kovo spėlioju ar kompiliacijos viršeliui kirposi Justinas Mikulskis?
