Gegužės 24 dieną įrašų firma Monaco leidžia debiutinį Migloko self-titled albumą. Kur dingo Migloko• „taškas“ – neturime idėjų, bet galime užtikrinti, kad ant Miglės skruosto jis vis dar yra. Pirmas įspūdis pasiklausius albumo – plastmasė. Taip, Aurelijus Sirgedas pasakojo, kad panelė Vilčiauskaitė yra chameleonė, vidines spalvas keičianti dažniau nei Japonijos moksleivės kelnaites. Bet su derama jam pagarba turime pareikšti, kad Aurelijus dar ne Markas Ronsonas (vienu albumu Amy Winehouse iš soul/jazz mergaitės pavertęs pramogų pasaulio piranija). O vilties turėjome…
Tie, kas lankėsi Migloko koncertuose, pirmą kartą užsimetę įrašą supras, ką turiu omeny sakydamas „plastmasė“. Užtenka pasiklausyti nutrintų Spooky Love ar Degančios kelnės ir supranti, kad dainos energija (įsprausta tarp plastmasės gabaliukų) yra visai nebe ta. Tiksliau jos nėra. Sterilumas Miglokai netinka. Jai reikia erdvės, ko, deja, studijoje nepavyko atskleisti.
Na, bet tiek to. Nesigąsdinkite. Taip kalbėti galima tik labai norint prisipisti. Iš tikrųjų albumas labai geras. Jį zulinant antrą savaitę minėti pirmų įspūdžių netobulumai dingsta lygiai taip, kaip nematomi lieka vis didėjantys mylimos moters „gelbėjimosi ratai“ ant klubų.
Miglės balso viražų aptarinėti nesiimsiu, nes čia nerandu prie ko prisipisti.
Viena ryškiausių albumo favoričių – Liūdno katuko daina.
Įvertinkite sexy žemus dažnius įstojančius ties 01:26 atžyma.
Migloko „Liūdno katuko daina“
Čia dar trumpas track-by-track skečas, if you care.
01. Neverk Kiyoko – Žanna Aguzarova ant Vespos
02. Vyšnių valsas – Édith Piaf goes Alison Mosshart
03. EGOISTAS – kuklus savanaudiškumas
04. Liūdno katuko daina – dainos klausimuisi turėtų būti taikomas amžiaus cenzas (uždrausti mergaitėms iki 18 metų)
05. Bananamilk – Amy, kai dar buvo jauna (plius jei dar mokėtų groti metalofonu)
06. Ledai – informatyvi daina apie tai, kad Migloko mėgsta ledus
07. Šiubliuma – pseudo prancūziškai bossa nova ritmu išsidrėbus ant hamako
08. Spooky Love – swingas + „meška šiaurėje“ (nuo tarybinių saldainių ir multikų) klavišiniai
09. Paukščiai – geriausia daina po 04., žemiausio tembro girdėtas švilpavimas bliūzo fone
10. Korason –vasaros karščių tingasas (blogiausia iškart po (beveik) geriausios)
11. Muzikinis telefonas – „Sparnuotosios supynės“, dešimtokių choras, „Dainų dainelė“ still alive you know
12. Haris pi – nežinau prie ko čia niekšas akinukas, bet eskimiški motyvai labai gražūs
13. Mėlyna burna – pianino ir balso teatras
14. Degančios kelnės – duoklė Jamaikos Bobui
15. Mėnulis –- tingiai seksuali, kupina neapsisprendimo odė blyškiaveidžiui
16. Džindžer – informatyvi daina apie tai, kad Migloko nemėgsta sumuštiniuose agurkų
17. Mustangai – informatyvi daina apie tai, kad mergaitėms patinka arkliukai
Ai, dar galima prisipisti prie viršelio.
Ne, su paveikslu viskas tvarkoj. Dėdė Rimas Valeikis (pasirodo) truputi moka tapyti.
Bet dizaineriui – nukapot nagus. Kas čia per fontas?
O kol kas Migloko yra geriausias lietuviškas albumas šiemet (bent jau iki rytojaus, kol parašysiu apie Freaks On Floor). Labai raginu įsigyti ir paremti mūsų jauną sceną.
Tiesa sakant vienas laukiamiausiu debiutiniu albumu… Na ziuresim, ziuresim. Fontas – tikrai tragedija, Liudno katuko daina lyg ir isduoda tos plastmases buvima, nes be migloko balso, ten nerandu to pasiuteliskumo, jaunatvisko ir garazisko nurautumo / rafinuotumo, kas budavo klausant demo.
Kas ir kur ji platina? Ačiū.
manau, kad nuo kito pirmadienio (05.24) kompaktas turėtų būti daugelyje muzikos bombos parduotuvių
Jo, šriftas tai tragedija 🙂 Visa kita nuostabu! Laukiam
o gal prisipisti vis tik yra prie ko?
prie ko galėjau – jau prisipisau
“nežinau” klausei ?
http://www.discogs.com/release/stats/2236184#collection
„Liūdno katuko daina“ ……. hmm… kaip laukiau jos savo kompe :*
liūdnas katukas gerai susiklausė, reikės pakaštavot visus garsus.
visi garsai nerealus..apart karlsono (Korason) 🙂
Katuko daina puikiai tiktu graziam striptizui 🙂
Virtuvės stalas apšniaukštas primargintais paskaitų konspektais, sąskaitomis… vos randu, kur pastatyti raudonojo vyno taurę… Šaldytuvo lentynos, kaip ir reiktų tikėtis, yra tuščios, bet užtat rankose išdidžiai puikuojasi naujutėlis “Migloko” 🙂 Jeigu ne vieno “dėdės” pastangos rašyti puikias apžvalgas ir skiepyti “teisingos” muzikos supratimą… mane vis dar būtų užgulęs iki skausmo banalus Enrique… ačiū
blogas fontas? kodel?
Jeigu tai butu ne Migloko, gal butu ir geras, bet dabar… nu nzn per spalvinga muzika, kad butu toks niurus virselis…