Besiklausant Golden Parazyth „Long Way Home“

Gegužės 18 dieną turėtų pasirodyti trečias studijinis Golden Parazyth albumas Long Way Home. Daugelis kūrinių jame klausytojams (bent jau tiems, kas yra girdėję GP pavadinimą) bus pažįstami. Gal net būtų logiška diską užvadinti The best of Golden Parazyth 2009-2012. Kaip tik todėl pamaniau, kad būtų prasminga papizdavoti kiekvieną dainą atskirai (kad būtų juokingiau). Užsieniečiai tokias rašliavas vadina track by track.

01. LWH part 1 (Intro)
Liūdnos eilės anglų kalba (mintyse matau Giedrių išmetusį Hamleto pozą bei klausinėjantį save „būti ar nebūti“), karksinčios varnos fone ir pulsuojantys žemi dažniai po to. Tema išvystoma. Bet ne per daug. Gabalas netrumpas, bet ir ne per ilgas. Pats tas įžangai.

02. Izabelle
Su šia mergina daugelis jau turėjo progą susipažinti prieš metus. Man tai iki šiol viena gražiausių GP dainų.

03. Let It Out
Taip pat jau neblogai iš gyvų pasirodymų pažįstamas gabalas. Jame Parazitas laikosi formulės: lėta pradžia -> palaipsniui auginama atmosfera -> tam tikru laiku įstojantis beisdramas -> jungiama pilna pavara. Tik čia jis neįsibėgėja taip arkliškai, kaip per gyvus pasirodymus.

04. Monday Rain
Naujausias, khm „radijo singlas“ (kaip dabar madinga sakyt). Jūros ošimas primena post-vasarines nuotaikas, kuomet visi festivaliai jau praėję ir reikia grįžti į mokyklą (nes juk būtent tokia ir yra pirmadienio prasmė).

05. Miestas
Šiaurės Krypties koveris. Geriausias iš pernai skambėjusių grupės atminimui skirtame koncerte. Dainoje pavyko išlaikyti Šiaurės Krypties kitoniškumą, bei išsaugoti GP būdingą skambesį. Apskritai, reikia pastebėti, kad parazito lyrika savo struktūra ir kitoniškumu yra labai panaši į tą, kurią propagavo ŠK. Bet apie tai prie dainos Nr.10.

06. Desert Eagle
Optimistiškas GP skambesys man dažniausiai atrodo be pagrindo džiaugsmingas – todėl kvailas. Nebūtinai todėl, kad geriausi gabalai – dažniausiai liūdni. Kaip tik dėl šios priežasties numerį šeštą vadinu albumo filleriu (t.y. mažiau nei vidutinioku).

07. Dark Side
Šitos dainos oficialaus leidinio laukiau dar nuo 2010 metų festivalio Spartakiada. Jau tuomet jinai atrodė daug žadanti, bet ne prismeigianti (nes klavišų solo buvo neįtikinamas – reikia kažko smarkesnio). Albuminė versija kiek kitokia. Deja, bet silpnesnė. Sterilumas atėmė dalį buvusios jėgos. Atrodo, kad Giedrius su Aurimu (ne)sunkiai dirbant galėtų tapti sekančiais Chemical Brothers, bet tam jiems reikia perlipti per save.

08. A & B
Puikus kūrinys. Atlikėjas čia vėl naudoja „masės ir tempo auginimo“ formulę bei svaidosi paslaptingais frazeologizmais ir metaforomis, kurie atrodo lyg paskolintos iš Anties / Šiauries Krypties / Foje auksinio laikotarpio. Štai pavyzdžiui Giedrius klausinėja „kam tu dovanoji tai, ko neturi?“ bei deklaruoja poreikį „pabūt su žuvim“. Dainos evoliuciją iš demo versijos galima atsekti pasiklausius šito įrašo. Net neginkluota ausis nesunkiai nustatys, kaip aranžuotėje įpinamos papildomų melodijų sruogos. O akustiniam dainos atlikimui, pasirodo, pakanka vos dviejų akordų Em ir C (pataisykit, jei klystu).

09. Spooky Angels
Dar vienas klasiškas pavyzdys, kai pilnai neišnaudojamas „daug žadančio“ gabalo potencialas. Tik nereikia man pisti proto, kad jie taip ir norėjo. Nes galiu patikėti. Užtat giliai širdy žinau, kad šitą medžiagą galima nušlifuoti iki deimanto. Ir sprendimas čia pat už smegenų vingio kampo. Tik pernelyg netikėtas, kad būtų pastebėtas ieškant žemai pasilenkus. Reikalingas žvilgsnis iš aukščiau. Ir šviežias požiūris.

10. Kaip per Ūką
Štai kūrinys, dėl kurio būna laukiami albumai. Tas paslaptingas ir pilnas nerimo sintezatoriaus garselis… Jis vienintelis, o kokia puošmena. Prisimenu dar nuo minėto koncerto pernai Lofte, kuomet archaiška (Šiauries Krypties) kalba Giedrius pasakojo, jog lyg pro rūką nekenčia žiauraus pasaulio ir savęs. O paskui driokstelėjo tokio masyvaus happy drum’n’bass! Kaip kokie Underworld su Scribble. Absoliutus hitas.

[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Golden_Parazyth_-_Kaip_per_uka.mp3] Golden Parazyth „Kaip per Ūką“

11. Regata of Happiness
Po anos dainos šitos net nesinori klausyt. Iš kur, bliat, Lietuvoj tas fucking pozityvumas?? Be to, šitą gabalą jūs jau irgi seniai žinot. I don’t wanna feeling like that.

12. Kleine Musik
Taip, šitas pokštas neabejotinai turėjo atsidurti albume. Tiesa sakant nelabai suprantu tokių bajerių, kur vietoj žodžių tūpa skaičiuoklė (maždaug kaip Mo-Do), o vietoj muzikos vien neįmantrus bosas (maždaug kaip Flat Beat). Tiesa, šitoj versijoj prisidėjo pora semplų menančių auksinius Marusha ir Westbam laikus.

13. Godspeed
Ko gero, vienintelė pozityvi Golden Parazyth daina, kuri manęs neerzina. Tikriausiai todėl, kad nėra neargumentuoto jaunatviško šūkčiojimo, vien tik perspėjimas, jog nuolatos turi būti pasiruošęs pasitikti savo svajonę. Praktiškai galima užsimiršti ir paskęsti.

14. On The Hill
Na, šita nėra optimistiška, bet jau ir snarglių per daug. Tokiam vyrui (iš stuomens ir beveik iš liemens) verkti nevalia. Gerai, kad link albumo pabaigos. O dar ir varpas pažadina.

15. LWH part 2 (Outro)
Eksperimentas. 11 minučių, 35 sekundės. Kokioje nors psy-trance/chillout Liquid Sound Desing kompiliacijoje būtų tikęs kaip tik. Gerai, kad outro.

Reziumuojant – albumas gavosi labai synthpop’inis. Negalėčiau pasakyti, jog šiuo faktu nesidžiaugiu. Nepaisant kito fakto (kad tai yra trijų metų bestas) – kompozitoriai įsigudrino išrikiuoti dainas tokia tvarka, jog jos skamba kaip tikras albumas ir simuliuoja nenutrūkstamą procesą. Taip pat būtina pažymėti, kad Giedrius per pastaruosius 5 metus smarkiai patobulėjo kaip atlikėjas. Nepaisant neabejotinos sėkmės Lietuvoje, albumo perspektyvos artimame (ir kiek tolimesniame) užsienyje atrodo miglotos. Dar viena tokia pergalė ir Giedrius liks be armijos.

Žinia, kad klausytis geriau gyvai:
Gegužės 18d. Kaunas (Jazz Palepe l Kęstučio g. 6 (IIa)
Gegužės 19d. Klaipėda (Sputnik Nightclub l Žvejų g. 4A)
Gegužės 25d. Vilnius (Studio 9 l Gedimino 9)
Gegužės 26d. Šiauliai (POGO baras l Vilniaus g. 128)