Modeselektoriai priglaudė du šviežius prodiuserius Benjamin Damage & Doc Daneeka iš Anglijos įrašyti debiutiniam albumui They!Live savoje įrašų studijoje Fifty Weapons. Praeitą savaitę pateiktas rezultatas – stulbinantis.
Tik neseniai pradėję kurti muziką šie jaunuoliai sukėlė rimtas užmačias į metų topus išleidžiamu albumu, kuris riša techno, chicago house, dubstep, ghetto-funk, electro gaidas. Man, kaip stilių kratinio vientisumo taurėje megėjui, šis albumas tampa energetiniu aperityvu. Iš 9 dainų nė viena nepasikartoja stiliumi, tačiau yra bendra visam bruožui They!Live. Nors ir albumas buvo įrašytas Berlyne, pas minėtas elektronikos žvaigždės, jis kvėpuoja Amerika, jos 90s clicks‘ais, hit-hat‘ais ir vokalinėmis moteriškomis balsinėmis nuotrupomis. Visa albumo atmosfera yra labai optimistiška, energinga, tačiau kartu ir labai romantinė/svaigi/ilgesinga. Kompozicijas Battleships, Charlottenburg, Halo galima leisti po mylimosios langais, o pagal Deaf Siren, Creeper ar Bleach & Penicillin daužyti barą reikalaujant šnapso.
Iš esmės tokią stilių variaciją gali kokybiškai suvirinti tik tokie šaltkalviai – kiborgai kaip Nicolas Jaar ar dOP. Taigi mėginti iškišti albumą į šviesą, kuriame daug patirties neturintys kūrėjai drąsiai operuoja skirtingomis stilistikomis, gali būti rizikinga.
Tačiau čia – kaip ir bet kurioj gyvenimo krypty – you go with the flow. Teisingam požiūriui nėra stabdžių/trikdžių/pagalių ratuose ar panašių blokų kūrybinėje/darbinėje/jausmų sėkmėje. Benjamin ir Doc albumo sukūrimui gavo tris mėnesius pačių Modeselektorių studijoje, kurioje, kaip jie patys teigė, turėjo terminuotą laiko tarpą, per kurį turėjo pasiekti tinkamą rezultatą. Jie nėra užaugę techno ar house muzikos aplinkoje, nėra mirtinai susižavėję analoginiais sintezatoriais, neturi mėgstamiausio stiliaus ar muzikos laikotarpio, pagal kurį/kuriuo jie norėtų kurti. Jie tiesiog kūrė taip, kaip jautėsi yra teisinga. Mano galva, jie pasiekė didžiausią teisingumą, kokio buvo galima tikėtis. Bravo!
