Praeitą savaitę VDA titanike 21 studentas pristatė savo diplomines kolekcijas. Būta įvairių. Strigo Liucijos Kvašytės kontrastingų audinių ir Tomo Baranausko, gan klasikinių kirpimų, bet ganėtinai konceptuali ir idėjiškai stipri, kolekcijos. Pastarasis kūrė kolekciją moteriškąjai lyčiai, o Liucija – vyriškąjai, pavadinimu „Kelionė. 83`-13`“. Jos inspiracija – jos tėtis ir jo kelionės po kalnus. Apdriskę, kandžių iškąsti audiniai tai lyg praeities nostalgija, kuri nesiunkiai rado bendrą kalbą su glitter boyz kinda shit niuansais, primenančiais mums esamą dabarties laiką.
Landscape`ų printai atsidūrę ant džemperių, krepšių (kad ir kaip visi gamtos atvaizdų printai jau bebūtų pabodę) atrodė išties puikiai ir dar labiau palengvino bandymą pajausti, ką Liucija norėjo nusakyti savo kolekcija. Prabuoti auksiniai audiniai, dygsnių pagalba dekoruoti kalnų atvaizdais, pridavė kolekcijai vertės.
Tomas, priešingai nei Liucija, nemanipuliavo nei medžiagomis, nei spalvomis. Juoda spalva suteikė griežtumo, vyriško rimtumo, nutrūkusios siūlės ir plėšymai sukūrė paslapties, kažko baigties, netekimo įspūdį. Tyrinėdamas 20-ojo amžiaus asmens prisitaikymą prie greito gyvenimo ritmo ir vis sunkėjantį indivualios asmenybės kūrimą/turėjimą, dizaineris savo kolekcija gvildeno nykstančios ribos tarp lyčių procesą/problemą. Asmeniškai neįtikino.
Gerb. sraipsnio autore,
Jei neitikino, reikejo pasigilinti labiau, kad itikintu, o jei ir tada neitikino, rasyk apie tuos, kurie itikina. Ne bulvaras cia, o rimti reikalai! Na, bent turetu buti.
Geros dienos ir profesionalumo!
Gerb. Gitana,
jums leidus norėtume pasilikti teisę rašyti tiek apie įtikinusius, tiek apie neįtikinusius dalykus.