Avengers 2 – išsibujojęs, bet geras

Pavadinimas: Avengers: Age of Ultron
Žanras: superherojų filmas
Vaidintojai: Žmogus Lygintuvas, Perkūnas, Griozdas, Kapitonas Jungtinės Amerikos Valstijos, Skarleta, Mykolas Įniršis, Jeremy Renneris, Jarvis ir Robertas California
Apie ką: Tą patį kaip pirmoje dalyje, tik labiau.

Ar postapokaliptinius troleibusų interjerus pagaliau užkariavo prakaito ir riebalinų plaukų smarvė? Ar dviračių takus jau užvaldė išdidžiai žingsniuojančios mamos su vežimėliais? Lakierkas gatvėse suvis pakeitė stilingas sandalų ir baltų kojinių derinys? Tai gali reikšti tik vieną – štai sulaukėme blockbusterių sezono kino teatruose! Sezoną atidaro Avengers: Age of Ultron, kuris primena man, kad vis dar sugebu būti nustebintas naiviais, vaikiškais ir (iš pažiūros) banaliais dalykais. Žmonėms, kurie to nemoka, laikas imti paskolą 30-čiai metų, pirkti butą kažkur toliau nuo centro ir patiesti staltiesę ant televizoriaus, nes jų vaikystė pasiekiama tik nuotraukose.

Apie naujus Avengers žinojome jau seniai. Marvel neslėpia kokius filmus išleis iki 2020-ųjų, pagal produkcijos kalendorių galime taip pat greitai spręsti kurie bus pakenčiami, kurie – žemiau jūros lygio, o į kuriuos galima pirkt bilietus jau dabar. Prie pastarųjų priskiriami Avengersai – Marvel Connected Universe (MCU) arkliukas, kuriame susitinka visi ankstesnių filmų ir serialų veikėjai ir tęsia istoriją iš ankstesnio filmo. Teoriškai. Bet apie tai šiek tiek vėliau.
Ką galima pasakyti apie patį filmą? Trumpai – Age of Ultron buvo viskas, ko iš jo tikėjausi. Ir pateikta greitai, detaliai bei kokybiškai. Įžanginis kadras, ilgai šuoliuojantis nuo vieno veikėjo prie kito, aplanko kiekvieną superherojų jiems būdingose pozose, nukopijuotose tiesiai iš komiksų puslapių. Režisierius Jossas Whedonas eilinį kartą parodė, kad sugeba operatyviai žongliruoti medžiaga, tačiau II-oje MCU filmų fazėje (taip, kalendorius dar suskirstytas į fazes, lyg koks mėnesinių ciklas) turbūt jau nebėra jam kur trauktis. Kryptį jau seniai nustatė studija, o pasaulio nerduomenė* pateikia gilumines kiekvieno trailerio kiekvieno kadro analizes nepaliekant abejonių kurios komiksų istorijos bus perkeltos į sidabrinį ekraną.

Antri Avengers‘ai paliečia… lyžteli nesuvaldomų technologinių šuolių temą. Pagrindinis blogietis tai Ultronas – Tony Starko sukurtas dirbtinis intelektas, kuris vietoj ginti žmoniją, nusprendė ją pakeisti robotais. Bet prieš tai sunaikinti. Blogietis turi aiškią motyvaciją, pakankamai subtiliai įsipinančią į bendrą pasakojamos istorijos kontekstą. Didžiausias nuopelnas skiriamas Jamesui Spaderiui, suteikusiam Ultronui savo balsą. Gilus, išmintingai piktas, bet ir su sauja Starko/Downey Junioro humoro, įtikina žiūrovus ir priverčia laukti scenų, kuriose pasirodo. Veikėjo bruožai atperka scenarijaus netobulumus. O kabinėtis yra ko, mat MCU primena dešimtis žiopčiojančių snukių turinčią hidrą (heh, get it?), kurios kūnas didžią laiko dalį uždengtas po nesuskaičiuojama daugybe kaklų. Kodėl filmo pradžioje herojai bando atgauti lazdą, dėl kurios jie taip ilgai kovėsi pirmuose Avengersuose? Kas yra žmonės vakarėlyje ir kodėl jie mums turėtų rūpėti? Ką Thoras darė baseine su kažkokiu tai profesoriumi? Ir kas yra Ultrono pakalikai mutantai X-menai? Vėlgi, tai nėra didėli trūkumai, nes žiūrovas instinktyviai jaučia, kad šie faktai nėra atsitiktiniai. Jie turi paaiškinimą, atitinkantį bendrą MCU mitologiją. Norint juos atsekti, reikėtų praleisti dešimtis valandų žiūrint ne tik anksčiau išėjusius filmus (kurių dalis yra šlamštas), bet ir tarytum ant konvejerio gaminamus serialus. Žodžiu, filmo istorija koncentruojasi ties kitais veikėjais ir jos esmė suvaldyta… Tiesiog suvaldyta. Medžiagos apimtys didžiulės ir pamažu pasakojimas pradeda slysti kūrėjams iš rankų. Tačiau ar Marvelas apžiojo per daug, bus matyti tik kitoje serijos dalyje.

Be įvairių easter eggs filmas atsilygina žiūrovams puikiomis veiksmo scenomis. Iron Manas, tramdantis Hulką Seulo gatvėse, visa pradinė sekvencija snieguotoje tvirtovėje, ar finalinė kova su šimtais robotų leidžia mąstančioms smegenų dalims pailsėti ir maloniai pasidžiaugti fizikos dėsnių ar sveiko proto neribojama destrukcija. Specialieji efektai kai kur akivaizdūs ir akimirkai ištraukia žiūrovą iš virtualios realybės ekrane, kitose vietose jie suteikia nemažai satisfakcijos. Vietomis gal kiek piktnaudžiauta kompiuteriniais efektais, bet ir kūrėjų siekiai buvo epiniai. Yra tik tiek būdų pavaizduoti debesyse skraidantį miestą.
Filmo atmosferą palengvina visose scenose įpinti juokeliai. Whedonas dosniai pašlakstė juostą humoru, kurį aktoriai išnaudojo iš ties skoningai. Scena, kai visi veikėjai bando pakelti Thoro kūjį, Don Cheadle bandymai papasakoti įspudingą istoriją vakarėlyje, ar Tony Starko tylusis „Yay!“ suradus slaptas duris timpteli už reikiamų virvučių. Taip pat veikėjams skiriamas laikas yra subalansuotas, jie per daug vieni kitų neužtemdo. Black Widow ir Hulko romanas neblogai įprasmintas, nors ankstesnėje dalyje apie tai užuomenų trūko (arba tiesiog jų nepagavau). Daugiau sceninio laiko taip pat gavo Hawkeye. Galiu tiktai pasikartoti, kad bendrame kontekste juntama harmonija. Net jeigu melodija girdėta jau šimtus kartų.

Whedonas teigia, kad iš finalinės versijos buvo išimtas apie pusvalandis medžiagos. Vadinas Blu-ray versija truks apie 170 minučių. Tai sub-žiedųvaldoviniai ilgiai. Per tiek laiko ir maratoną galima nubėgti. Pačiam filmas neprailgo, bet jaučiuos įpareigotas įspėti.
Rekomenduoju. Rekomenduoju norintiems atsipalaiduoti, mėgstantiems gerai režisuotą veiksmo kiną, mokslinės fantastikos mėgėjams (nes prideliota tikrai įdomių idėjų) bei norintiems suprasti artimiausių 6 mėnesių interneto memus. Nerekomenduoju ankstesnių dalių gerbėjams, nes jie jau ir taip matė.

Recenziją baigiau.

Tačiau norėčiau dar pakalbėti apie tai, kodėl superherojų filmai yra jėga. Šiais laikais tai yra didžiulė investicija. Vien Age of Ultron biudžetas siekė 250 mln USD – beveik tiek, kiek Lietuva skiria krašto gynybai. Todėl naivu būtų manyti, kad tokia rimta investicija neatstovauja kažkieno interesų. Tai yra grynų gryniausia minkštoji galia, kuri it kokią tešlą formuoja žmonių nuomones populiariais klausimais. Prodiuseriai gerai žino, kad kinuose apsilankys milijonai žmonių, ir tai yra puiki proga juos palenkti vienaip ar kitaip. Ir jie to neslėpia. Manote Iron Manas daužėsi su Hulku būtent Seule atsitiktinai? Kodėl ne Maskvoje, ar Sidnėjuje, ar Londone? Manote Tony Starkas yra fikcinis veikėjas, neturintis atitikmens realybėje? Kad jis neatstovauja tam tikros industrijos? O kraupūs privatumo pažeidimai rodomi be didesnio susirūpinimo netyčiomis?
Tad raginu skaityti tarp eilučių. O tuo pačiu – mėgautis filmu. Nes suvaldyti tokios skalės filmą reikia pirmaeilių specialistų.

Veikmas: 10/10
Humoras: 9/10
Istorijos išsisanariavimas: 6/10

Įdomybė: Kadangi teises X-Menams turi 20th Century Fox, o Avengersams – Marvel, Pietro Maximoff veikėjas (kuris, beje, yra mutanto Magneto sūnus) filme negali tituluotis „Quicksilverio“ vardu. Tačiau tai jam netrukdo pasirodyti dviejose skirtingose franšizėse.

Citata: „I can’t actually throw up in my mouth, but if I could I would do it!“

*Nerdų bendruomenė