Foto: Martynas Nostra
Šeštadienio muzikinę vakarienę pradėjome nuo išgirtų lenkų Catz’N Dogz. Vaikinų duetas pagrojo išties linksmai. Baigdamas plokštelėmis pasidalino su publika.
Taip pat nutarėme aplankyti pentadienį mūsų visiškai pamirštą Raudonąją Palapinę. Vienoje iš jos „salių“ veikė pagal užsakymą gaminamų Marlboro cigarečių pakelių fabrikėlis su žaviomis instruktorėmis, kitoje – stilizuotas klubas. Mūsų apsilankymo metu jame kaip tik grojo Easy ft. Rassa & Banan. Kažkuris iš jų (greičiausiai Easy) – dydžėjus, plius gyvai pritariantis merginos vokalas ir saksofonas. Nice.
[nggallery id=34]
Belaukdami Moderat apie kitus atlikėjus pamiršome. Vokiečiai pusvalandį vėlavo, tad teko susitaikyti su mintimi, kad Telefon Tel Aviv pradžios nepamatysim. Bet nesigailim. Energingai pradėjusi nuo A New Error trijulė pasirodymą tęsė su Seamonkey. Skirtumas, lyginant su studijiniu įrašu, – akivaizdus. Jei per namų stereo sistemos kolonėles albumas skamba ramiai ir „namudiškai“, tai gyvam pasirodymui Moderat paruošė žymiai „šoklesnę“ versiją su dar daugiau bosų (ar tai įmanoma?!). Po virtuoziškų improvizacijų Seamonkey transformavosi į Rusty Nails. Per antrąjį posmą Sasha Ring susidūrė su „a little problem“.
Teko pakartot. Reta dovana – išgirsti mėgstamą kūrinį gyvai pusantro karto iš eilės.
Moderat albumą lydintį DVD su Pfadfinderei vizualizacijomis iki tol buvome peržiūrėję ne kartą, todėl ekrane matomos projekcijos nestebino. Gaila, nes…. koks jausmas būtų visą tai pamatyti pirmą kartą?.. Dar gaila, kad nepagrojo nesveikų Beats Way Sick ir, žinoma, Slow Match (su Paul St. Hilaire). Užtat malonia staigmena tapo Let Your Love Grow, per kurią scenoje buvusį fotografą taip užvežė, kad jis vos neišprievartavo kolonėlės.
[nggallery id=35]
Paskutiniu numeriu vaikinai sugrojo dar negirdėtą kūrinį. Kai kas teigė, kad tai naujas Moderat gabalas. Mums šis primityvus eurobyto pavyzdys pasirodė labiau panašus į albuman netilpusį likutį, todėl patraukėme link Hybrid palapinės tikrinti telefonų.
Kol pagrindinėje scenoje karaliavo Moderat – Circus palapinėje valdė Gui Boratto. Brazilo pasirodymo Lenkijoje nematėm (nes matėm Lietuvoje), bet iš pasakojimų susidarėm įspūdį, kad buvo vienodai gerai.
Užtat mūsų miklusis fotografas viską nušovė.
[nggallery id=36]
Telefon Tel Aviv nustebino ne mažu klausytojų skaičiumi (net tie, kurie atvažiavo dėl amerikiečių, nesugebėjo atsiplėšti nuo anksčiau pradėjusių Moderat), o prasta garso kokybe. Blogiausia, jog tai, regis, buvo ne dėl garsintojų, o pačių atlikėjų kaltė. Pasirodymui persiritus į antrą pusę, reikalai pagerėjo. Juolab į darbą buvo pakinkyti Birds, Helen Of Troy ir iš kaimynų sužinojom, kad dar negrojo You Are the Worst Thing in the World.
Beje, verta akcentuoti, kad Joshua Eustis grojo kartu su grupės artimu bičiuliu Fredo Noguieira, pakeitusiu sausį anapus išėjusį Charles’ą Cooper’į. Geros žinios taip pat tos, kad priešpaskutiniu numeriu TTA pagrojo prieš 3 metus įrašytą, bet dar neišleistą kurinį, kuris, atkartojant Josho žodžius, „turėtų pasirodyti kažkada rudenį“. Reikia pripažint, skambėjo tikrai gerai. Netrukus buvo palaidotos paskutinės viltys tą vakarą gyvai išgirsti You Are the Worst Thing… Vietoj to gavome Bruce Springsteen koverį. Aišku, gražu, neprikibsi, ale gaila. Juk per soundcheck’ą grojo.
[nggallery id=37]
Tada nuvarėm žiūrėt „žvaigždės“. Ryčka savo statusą patvirtino jau iš tolo. Jo pasižiūrėti susirinkusi publika buvo „išvirtusi“ toli už Circus palapinės ribų. Nesinori veterano lengvu mostu nurašyti, bet didesnio įspūdžio nepadarė. Taigi, pasiliekam prie savo nuomonės ir toliau klausomės Plastikmano Consumed.
[nggallery id=38]
Main stage tuo tarpu okupavo iš penktadienio pabudę dramenbeiseriai. Dirtyphonics. Čia jums ne juokai. 4-iese palinkę virš savo pragariškų mašinų plius plikis, kuris užtikrintai deliverina. Rimta. Ištaškė pusę lenkų.
Mūsų fotografas vos nepametė fotoaparato (nes galvą jau buvo pametęs). Laimei nuotraukos nenukentėjo.
[nggallery id=39]
Vaikinai labai nenorėjo nulipti nuo scenos, bet tą vakarą buvo ir daugiau norinčių pagroti. Pasitaikė net aparatūros išjungimo atvejis. Ar dėl to kalti scenos ištroškę Alix Perez & Commix ft. MC Stamina? Neaišku.
Matėm tik tiek, kad tuos, kurių nenužudė Dirtyphonics, pribaigė Alix ir Commix su Stamina.
Patys traukėme klausyti lopšinių. Ulrich Schnauss kiek nustebino ritmų gausa. Pradžioje susidarė įspūdis, kad visko per daug: sluoksnių, melodijų, garsų, muzikos. Kažkokia kakofonija. Pasirodymui įsibėgėjus, viskas sustojo į vietas. Meistras vis tik. Melodinga, nors imk ir gulkis vietoje.
[nggallery id=40]
Pakeliui namo (palapinėn) dėmesį patraukė garsai iš Cirko. Ten James Holden… Jis sugebėjo (bent jau kuriam laikui) atšaukti planus eit miegot. Grojo labai gražiai, bet viso seto atlaikyti nepavyko. Užtat muzika tapo puikiu fonu miegui. Kitądien sužinojome, kad Jamesas nebaigė 06:30, kaip buvo planuota. Lenkas Poziom-X pademonstravo supratingumą ir atidavė savo laiką anglui.
Iš pat ryto saulė vėl neleido šalti. Nepergyvenom, nes vis tiek reik ruoštis. Namie laukia Man Utd vs Chelsea mušis.
Reziumuojant – žiauriai geras festivalis. Už tokią kainą rasti tiek ir tokio kalibro atlikėjų arčiau Vilniaus neįmanoma. Ką ir kalbėt? Baltai pavydim lenkams, kurių šalyje 40 milijonų. Iš jų kiekvieną festivalio naktį pliaže smaginosi po 12.000 elektroninės muzikos gerbėjų. Jei griežtai laikytumėmės matematinių proporcijų – į tokį renginį Lietuvoje galėtume tikėtis sulaukti 900 lankytojų? Juk tikrai daugiau.
Vieta: 9/10
Organizacija: 9/10
Kaina: 50-100zl
Maistas: 9/10
Oras: 9/10
Publika: 9/10
Gražių merginų: daug
Bendras: 9/10
