Foto: Martynas Nostra
Festivalis prasidėjo nuo spaudos konferencijos. Joje be žurnalistų dalyvavo renginio atstovas spaudai Łukasz Napora bei du penktadieniniai atlikėjai: lenkas Jarek Czechowski ir vokietis Efdemin. Po įžanginės kalbos paaiškėjo, kad organizatorių tikslai yra surinkti iš Lenkijos pakampių elektroninės muzikos fanus bendram pasibuvimui geros muzikos fone. Audioriver – mažų (jei taip galima pavadinti šių metų sąstato dalyvius) grupių festivalis. Specialiai nesitaikoma į Daft Punk ar Chemical Brothers kalibro žvaigždes, kurios savaime užtikrintų 8.000 dalyvių. Ir be to pavyko parduoti 10.000 išankstinių bilietų.
Per konferenciją sužinojome, kad krizė karaliauja ne tik pasaulyje, bet ir žurnalistų galvose: klausimus atlikėjams uždavinėjo vien Łukaszas.
[nggallery id=23]
Pasirodymų medžioklė prasidėjo nuo to, kad pagrindinėje scenoje viena akim pamatėm lenkus Beats Friendly. Malonus vokalas ir gyvi būgnai – kažkur tarp Morcheeba ir Moloko. Banalu, bet miela.
[nggallery id=24]
Tuo metu gretimoje Circus palapinėje pradėjo groti vieni tos dienos headliner’ių MyMy. Trys vokietukai, palinkę prie savo Mac’ų, generavo minimal diskoteką (kuri iš tikrųjų nebuvo tokia jau minimal) pradedančiai įsibėgėti liaudžiai. Patiko, tik norint pilnai pasimėgauti reikėjo pasilikti ilgiau, bet perspektyva pasiklausyti kosminio disco viliojo labiau.
[nggallery id=25]
Linksmasis Crazy P(enis) penketukas scenoje atrodė kaip tikra gyva grupė. Netgi be „kaip“. Ypač užvedė plastiškoji vokalistė Daniele Moore ir jos išradingi judesiai. Jau nebe Róisín, bet dar netoli. Prie jos neįpareigojančiai švelnaus vokalo juolab neprikibsi. Smagumėlis, ką ir besakyti. Kojos šoko pačios. Lūpos iki ausų.
[nggallery id=26]
Hybrid palapinė penktadienį buvo atiduota drum’n’bass ir dubstep valiai. Pirmas (iš užsieniečių) joje kapoti pradėjo Mistabishi. Na ir ką? Mums kaip rimtiems muzikantams – jokio skirtumo, ar ten prie pulto Amenų Broliai ar japoniškos mašinos. Bosas yra, drumas irgi vietoj. Nusprendėm patikrinti, kas tas iš press konfos per vienas.
[nggallery id=27]
Pasirodo, Efdemin – dar vienas „zanūda“ (kaip ir MyMy): pasikapsto po stalu tinkamos plokštės beieškodamas, vėl palinksta prie savo aparatų. Monotoniška, nors tu ką. Žodžiu, be narkotekų Circus palapinėje nėr ką veikt. Kadangi dar nesijautėme atidirbę nusprendėme, kad atsipalaiduoti dar anksti. Juolab, kad pagrindinėje scenoje – Zoot Woman.
[nggallery id=28]
Madonnos prodiuseris paruošė šokamą playbacką. O kad nebūtų nuobodu žiūrėti – scenoje vokalistas su gitara (neįmantrioms partijoms), gyvi būgnai, mergina su boso gitara ir… voila, viskas veikia. Pasirodo tiek tereikia. Nuo Confessions On The Dancefloor iki Franz Ferdinand vos pusė žingsnio. Grupė pristatė naują (trečią po 6 metų pertraukos) albumą Things Are What They Used To Be.
[nggallery id=29]
Tuo tarpu Hybrid scenoje kiek įdomesnis šou. Nes vietoj pultų ir plokštelių – tik gyva burna. Dub FX dar prieš pasirodymą prirėmėme prie sienos, bet apie tai plačiau papasakosim rubrikoje „mini interviu“. Antras dublis po Tundros, ir viskas taip pat: smogikai Step On My Trip, Sooth Your Pain, Society Gates…; Ghostbusters ir Pump Up The Jam koveriai taip pat vietoje; netgi „ne, ne, stop, pala, šitas bytas lievas, tuoj gerą išspjausiu“ replikos tarsi surepetuotos. Skirtumas tik toks, kad šalia jo šoka (kartais ir parepuoja) Flower Fairy. Patenkinta publika (stebina jos gausa, nes organizatoriai kažkodėl nelaikė Dub FX favoritu) atsidėkoja ovacijomis ir garsiu pritarimu (who ya gonna call?).
[nggallery id=30]
Tikra vakaro vinimi tapo Mančesterio išperos The Whip. Iki tol jais per daug nesidomėjom. Žinojom du kūrinius (Trash ir Divebomb) iš Kitsuné Maison kompiliacijų ir tiek. Per daug nesitikėjom, tad turėjom praktiškai idealias sąlygas būti nustebintiems. Ketveriukė nepasišiukšlino ir užkūrė tikrą electro rock pirtį. Jei reiktų lyginti į ką panašu (ne live, bet studijiniai įrašai) – pirmos mintys apie Klaxons, Late Of The Pier, Simian Mobile Disco… Tik čia new rave sirenas keičia lengvos gitaros ir išradingai taiklūs elektroniniai garsai.
[nggallery id=31]
Įvykiai Hybrid palapinėje nepakito. Ten d’n’b vanojo iš peties. Nepaisant to, kad penktadienį organizatoriai iš Rusko vadybininko susilaukė informacijos, kad bachuras sugebėjo pavėluoti net į tris lėktuvus. Į festivalį neatvyko Chase iš Chase & Status dueto. Laimė, pasirodymas dėl to nenukentėjo. Status su MC Rage atidirbo už keturis.
Sutikę žinomą tusovščikę Dainą D., paklausėme, ko šiandien labiausiai laukia. „Aišku, Radio Slave! Šiemet mačiau du kartus, abu buvo labai geri“, – atsakė. Užsukę į Circus palapinę patikrinti, tik dar kartą įsitikinom, kad tąnakt ji (palapinė) ne mums. Juolab, kad folk-tribal techno su visais Lučianais, Rikardais ir Villalobosais – ne mūsų daržas.
Tuo pačiu laiku pagrindinę sceną okupavo viena didžiausių festivalio žvaigždžių laikytas DJ Hell. International Deejay Gigolo įrašų firmos įkūrėjas pademonstravo, už ką yra gerbiamas. Gausiai susirinkusi publika nesiskirstė iki 4 ryto, o Helmutas Josefas techno miksavo su … Liudviku Van.
Kita diena (čia turimas omeny laikotarpis „po to, kai „pamiegi“) prasidėjo nuo to, kad saulė išvarė dar nespėjusius pailsėti techno muzikos gerbėjus iš palapinių, karštis buvo nepakeliamas. Dalis festivalininkų traukė prie ežero, kita – pažiūrėti miesto.
[nggallery id=32]
Visą dieną esanti Vislos paplūdimyje festivalio teritorija buvo uždaryta, o veiksmas vyko Plocko senamiestyje. Vietiniame kino teatre buvo rodomi rokenroliniai filmai (tokiu būdu organizatoriai norėjo paneigti mitus apie tai, jog kvaišalus vartoja tik besiklausantys elektroninės muzikos). Vakare aikštėje vyko teatro pasirodymas. Dieną Muzzo scena buvo atiduota jauniems perspektyviems lenkams, kurie, reikia pripažinti, tikrai pateisino antrą epitetą. Bėgdama nuo karščio besilinksminanti publika smaginosi fontane. Sūru.lt komandai vos pavyko įkalbėti įsijautusį fotografą Martyną nusileisti žemyn, kokiais pora šimtų laiptelių, prie pagrindinių įvykių vietos.
[nggallery id=33]
