Foto: aroma
Iškart po šilto Silence Family pasirodymo pasigirdus get ready… get ready… išėjo į sceną žmogus, kurio pasirodymo laukiau jau labai labai seniai. Tai buvo pagrindinė kelionės į Lenkiją priežastis (na gerai, kertam tą šlovės pyragą pusiau: Plastikman`as pjauna, Laurent`as pučia žvakutes). Šokių dievas – kad ir kaip juokingai skamba. Vien išgirdus pirmuosius garsus – šiurpas pradėjo bėgti greičiau nei atomai LHC. Pagrojo pilną valandą, gal net daugiau, nerūpėjo laikas. 5 švarkuoti dėdės – sax`as, trimitas, Scan X (!) (machines – kaip pats sakė) prie kompų, synth`as ir ponas Natiurmortas centre. Kartkartėmis emocijų pliūpsniui užkilus LG pradėdavo lakstyti su mikrofonu rankose prie solo partijų išryškinimų šaukdamas c`mon, i knooow, you can make it!. Muzikiniu požiūriu dėdė parodė galimybes maximaliai – house, techno, dubstep, drum`n`bass – kaskaipmokatastaipšoka. Kas yra matę jo Unreasonable Live, vaizdas labai nesiskiria. Be krūtų vizulkių ir šokėjų.
[nggallery id=201]
Bet užteko ir to mažaūgio, nes trenkė nuo senų iki negirdėtų – nesveikasis Back To My Roots, naujasis It`s Just Muzik, brutalusis Pay TV, malda Crispy Bacon, šiaip kūl Bourre Pif, naujasis Cancel The Apocalypse, afrikietiškasis Gnanmankoudji ir be abejo feimasfakfeimas The Man With The Red Face. Žodžiu, euforija XXL dydžio, nes improvizacijos buvo daug. Gnanmana.. buvo ištemptas iki beveik 15 min, cause we gonna start in africa style, o prieš traškųjį bekoną buvo: You know track Crispy Bacon? So I won`t play it, just to fuck you up – prasidėjus pagreitintai versija su solidžiais snare`ais kojų nebejaučiau.
[nggallery id=202]
Kai buvome šeštadienį išvaryti į miestą, nes festivalis buvo uždarytas valymui, pamatęs Audioriver`io plakatą nesupratau, kodėl Plastikman`o vardas buvo užrašytas keturis kart didesnis nei visų. Tačiau po Laurent`o pasirodymo iškart teko bėgt į Hybrid stage, kur fonto dydis buvo paaiškintas – tiek pasirodymo sudėtingumu, tiek žmonių skaičiumi (gal efektą sudarė labiau uždaros patalpos jausmas, bet vis vien). Aklina tamsa. Juoda. Galvojau, kad kažkas sulūžo, bet tai buvo didingojo pasirodymo pradžia. Visas live`ą sudarė dvi sudedamosios – vaizdas ir garsas. Gaila, bet daugiau like`ų spaudžiu vaizdui. Pamatęs vaizdą, kurį redaguoti gali padėti bet kuris iPhone turėtojas (Synk app), atsirandi kosminiam laive, kurį vairuoja Ryčka. Milžiniškas LED ekranas, kuriame vaizdą per garsą sukioja kartu su tavo kūnu. Grojant visas senienas nepanaudojo pačio moderniausio efekto – improvizacijos.
Kažkaip labai tikėjausi iš technologijų maniako kūriniuose mind in rewind, ping pong ar jau substance abuse bent mikroskopinio išprotėjimo, tačiau viskas buvo taip, kaip ir turi būti cd. Gal ir nieko. Kas tikrai vežė – kad ričiričio nebuvo scenoje. Pasibaigus gabalui buvo apšviečiamas ekrano vidus – tik tokiu būdu galėjai pamatyti kūdojo siluetą. Tik ant bis`o išlindo ir trenkė paskutinį apšviestas galinga para. Šokti tikrai privertė.
[nggallery id=203]
Iškart po to raminti visų atėjo žmona. Magda niekada itin nežavėjo, bet blogai nebuvo. Kiek per monotoniškai, bet tamsoj vistiek jėga.
[nggallery id=204]
Užsimanius atsigert, prisiglaudžiau prie vienos iš Carlsberg palapinių ir dairiausi į Main Stage. Pasigirdus įprastam get ready… get ready… Spor vardas nedaug sakė. O be reikalo. Išsijungus šviesoms, įsijungia Jet Li filmų kovinės scenos, į sceną išeina kažkoks bičelis ir kaip trenkia kažkokią mėsmalę, kad net visi lenkai piestu pasistojo.
Bardakinis dramenbeisas, bet žiauriai griežtas, grubus, aštrus ir svaigus. Labai maloniai nustebintas likau. Dar kiek spanguolių sirupo į alų ir ėjau palaukt Anthony Rother`io, tačiau jau apleido jėgos. Paklausiau dar žmonos klepu-klepu praeidamas ir nuėjau ant palapinių.
