At last they got to sing „their way“ in Vilnius (Sparks, again)

Prieš 5 metus teko lankytis Pet Shop Boys koncerte Siemens arenoje. Ten dueto scenografija buvo visiškai minimal. Prieš savaitę (2012-10-04) Vilniaus Forum Palace salėje keistuoliai Sparks pradėjo Two Hand, One Mouth koncertinį turą po Europą. Jį reikėtų vadinti mikronal.

Be jokių šildymų ar didelių įžangų 20.13 Ron Mael (tas vyresnis akinukas) tiesiog atsisėdo prie klepo. Russellas pasirodė pasidabinęs klapčiuko-piemenuko kostiumu (kaip koks Markas Palubenka) ir pradėjo dainuodamas strakaliot. Mjo. Solidu. Turint omeny, kad šitam berniukui ant rytojaus (spalio 5) sukanka 64 metai.

Prieš keturis metus (2008-06-17, per pirmą Sparks koncertą Lietuvoje) ta pati Forum Palace salė buvo sausakimša. Šįkart galėjai laisvai keliauti į pageidaujamą vietą (liaudies konsistencija buvo net mažesnio tirštumo nei per Architect / Recoil pasirodymą ten pat prieš 1,5 metų). Daugeliui atėjusių – gerokai virš keturiasdešimties. Užtat jautėsi, kad visi tiksliai žino kur ir kodėl atsidūrė. Akivaizdu, kad dalį publikos atbaidė „tik“ akustinis dainų atlikimas, juk turo pavadinimas – iškalbingas (jei nesi hand-/blow-jobų fanas).

Ko gero dėl šios priežasties publika koncerto pradžioje jautėsi kiek sukaustyta ir klausėsi pasyviai/vangokai. Maždaug iki Good Morning.

Viskas taip ir skambėjo. Jei iš vaizdo išmestume visus žmonės ir paliktume tik brolius su jonika.

Russellas nustebino gera fizine kondicija (jo amžiui). Klausiausi ir kontempliavau apie išvaizdos ir vedybų koreliaciją. Nes nu žiūrėkit: abudu broliai nevedę, neturi vaikų ir puikiai atrodo. Kodėl? Todėl, kad žmona nepisa proto, kad „ko sėdi prie to futbolo? eik tu išplauk indus ir įkalk vinį!“, vaikai nežliumbia „uždavinys nesisprendžią“ ar „pleisteišnas sugeeedo“… na ir aišku (smulkmena) abu broliai negeria.

Jaunėlis lengvai imdavo aukštas natas ir be sunkumų pereidavo nuo falceto iki „normalaus vyriško“ balso. Tuo pat metu sugebėjo strikinėti bandydamas užvesti susirinkusius žiūrovus. Nelengvas uždavinys, kai už tavęs nei gitaristų, nei būgnininko, nei vaizdo projekcijų, nei įspūdingo apšvietimo. Tik brolis su jamacha (vardu Ronald). Ir tas vyresnis. Bet susitvarkė pavyzdingai (dėl ko, tiesą sakant, pradžioje abejojau).

Atliko visas reikalingas dainas (tas, kurios aktualios pastaruoju grupės laikotarpiu). Net konceptualiam miuziklui-fantazijai apie Ingmarą Bergmaną atsirado vietos (skyrė ~10minučių popuri). Kai kam trūko I Married Myself, kitiems – Looks, Looks, Looks ar Perfume. Bet iš esmės dauguma liko patenkinti.

Suplanuoto biso metu grupė atliko dar 3 gabalus. Antro metu vyresnysis sušoko savo firminį šokį (iš čia, nuo 2.55 sekundės). Atrodė juokingai. Net pradėjau pergyvent, kad tuoj, tuoj (ypač kai Ronas dvigubai pagreitino tempą) kaukuolė nusiridens nuo stuburo. Tačiau 67-rių metų jaunuoliui viskas baigėsi laimingai.

Grojaraštis:
01. Intro
02. Hospitality on Parade
03. Metaphor
04. Propaganda/At Home, At Work, At Play
05. Sherlock Holmes
06. Good Morning
07. Under the Table With Her
08. My Baby’s Taking Me Home
09. Singing in the Shower
10. The Wedding of Jacqueline Kennedy to Russell Mael
11. Excerpts from The Seduction Of Ingmar Bergman
12. Dick Around
13. Never Turn Your Back on Mother Earth
14. This Town Ain’t Big Enough for Both of Us
15. The Rhythm Thief
16. Suburban Homeboy
17. Gratuitous Sax
18. When Do I Get to Sing “My Way”
—
19. The Number One Song in Heaven
20. Beat the Clock
21. Two Hands, One Mouth