„Aš regėjau šėtoną“ žada daugiau, nei duoda

Nesu iš tų, besipiktinančių žiaurumu kine. Yra tikrai gerų žiaurių filmų, kurie prispaudžia ne tik vaizdu, bet ir ciniška filosofija bei erzinančia psichologine įtampa. „Aš regėjau šėtoną“ turėjo būti vienas tokių – kritikai negailėjo liaupsių, o festivaliai – apdovanojimų. Pagrindo geram filmui čia tikrai buvo – teisingas baudėjas pamažu virsta žvėrimi, įpinta ir šiokia tokia beprasmybės tematika, ir kraujo nemažai, ir net pora piktų pokštų įterpta. Lyg ir koks aštuonetas šviestųsi. Tačiau nors viskas atrodo buitiškai ir vizualiai įtikinamai, kad kraujas paveiktų pritrūksta psichologinio pagrindo, filmo trukmė kerta jam per pakinklius, vietinių logika nuspiria jį ant žemės, o vimdančios Holivudui, ne Korėjos kinui, būdingos klišės pribaigia bet kokį norą skirti aukštesnį nei vidutinį balą. Pinigų išleistų bilietui negaila – gerų akimirkų tikrai buvo, bet jei norit panašios istorijos ir įtampos, geriau rinkitės „Chaser“, jei kraujo – „Serbišką Filmą“ ar „Kankinius“, jei beprasmybės – „Funny Games“.

5/10

via 3eilutes.lt.