Arūnas Kavaliauskas – Visai nesuprantamų reiškinių stebėjimas. Labai geri piešinukai.

„Nori, parodysiu Obliaus piešinukų? Labai geri piešinukai. Tikrai labai geri piešinukai.“

Taip dažnai prieš 10 – 15 m. kreipdavausi į paskutinį ar kelis paskutinius ištvermingiausius vakaro savo namuose svečius. Tai buvo lyg koks klubas. Supras jie Oblių ar nesupras? Jei supras – nuostabu, pajusime sielos bendrystę. Jei ne – ką gi. Ne visų humoro jausmas sutampa. O jei bandysi nesuprantančiam paaiškinti – viską tik dar labiau sugadinsi.

Kas tas Oblius? Mistinė figūra, neįtikėtinai juokingų piešinukų, randamų internete nuo mIRC ir Audiogalaxy klestėjimo laikų, autorius. Iš vieno piešinuko sprendžiant, galėtų būti architektas. Sprendžiant iš kito, galėtų būti ir butelių rinkėjas. Kas žino? Aš tai ne. Man šis žmogus išliko paslaptingas ir nežinomas iki pat 2015 m. pradžios, kada feisbuke atsirado puslapis Arūno Kavaliausko knygai Visai nesuprantamų reiškinių stebėjimas. O toje knygoje – mano mylimi piešinukai. Ir štai jų autorius – Arūnas Kavaliauskas. Pasirodo, iš tiesų architektas, o ne butelių rinkėjas.

Kaip apibūdinti tokį gėrį, koks yra A. Kavaliausko kūryba? Tai tas pats, kas bandyti paaiškinti, pvz., D. Charmso nuostabumą. O štai pats autorius kuklinasi ir savo kūrinėlių vertingais nelaiko. Jis turbūt net nenutuokia, kiek turi gerbėjų. Knygos (gal labiau albumo) sudarymu ir piešinukų iš visų pakampių surankiojimu pasirūpino jo draugai. Kokie supratingi draugai! Dabar tie piešinukai niekur nedings ir juos galbūt pamatys dar daugiau žmonių nei matė iki šiol.

Ko galima rasti šioje knygoje: visų pirma, tai juokingų piešinukų. Kuo jie juokingi, aiškiai paaiškinti negaliu. Absurdas, nesąmonės, juodas humoras (povandeninė kačiukų skandinimo šventė), švelnios pašaipos iš Lietuvai šventų dalykų (Dariaus ir Girėno, Jūratės ir Kastyčio), žodžių žaismas (plekšnė yra padugnė), juokingas braižas ir juokingi aprašymai (visa šeima guli ant žemės ir degina odą, berniukas aunasi batus, nes nori spardyti sesutei į galvą). Dar yra receptų, eilėraščių, galvosūkių, pasveikinimų Kalėdų proga, exlibrių, plakatas. Kartais aiškiai matyti, kad piešinukas atsiradęs be išankstinės minties, iš paprasčiausio doodlinimo (Janinos sugipsuota koja ir žmoginė askaridė). Bet dažniausiai mintis apgalvota, pvz., taiklus pastebėjimas apie butelių rinkėjus.

Manau, A. Kavaliausko humorą galima būtų lyginti su D. Charmso, ir toks palyginimas nebūtų perspaustas. Panašių bepročių būta ir Vakaruose. Jei būčiau menotyrininkė ir tyrinėčiau A. Kavaliausko kūrybą, brėžčiau visokias rimtas sąsajas su dadaistais ir fliuxistais. Kas taip giliai kapstytis nenori, tam siūlau tiesiog paprasčiausiai apdovanoti save gera humoro doze, nes tai:

„Labai geri piešinukai. Tikrai labai geri piešinukai.“

Minėtieji piešinukai:

[nggallery id=694]