Mobilavo Romanas Ro
Tulikas – litas. Štai kas labiausiai įsiminė Tuborg Green Rock Castle festivalyje. Tuborg, jeigu netyčia nežinote, yra garsus alus. Jo, suprantama, renginyje netrūko (kainavo nepigiai), o tualetas buvo labai net aktualus. Ir kiekvieną kartą tekdavo traukti litą. Sumokėjus prieš tai už bilietą per 100 lt. Keistokas organizatorių fokusas.
Dar šiek tiek nustebino grupių pasirodymo tvarka. The Rasmus grojo paskutiniai. Hm. Atsakymą į diletantišką klausimą „ar pakaks grupei gabalų solidžiam headlinerių setui?“ padiktavo komandos biografija. Paaiškėjo, kad grupė susikūrė prieš 16 metų, spėjo išleisti 7 (septynis) albumus, bet iki 2003-ųjų, kol nepagimdė In The Shadows, sėdėjo apkasuose. Žodžiu, ne tokie jau ir pienburniai. Kaip ten bebūtų, pirmi scenoje pasirodė ne jie.
Žas. Kam grojo, kodėl grojo – liko neaišku. Po Velnio Akmens‘2009 M.Bereniui ir kompanijai už sunkią ir dvasingai atliktą programą buvo išdalinta nemažai komplimentų, tačiau Trakų pilies kieme Žas atrodė abejingi. Gal muzikantams nepatiko programą atidarančios grupės vaidmuo, bet 110 proc. savęs, kaip dažnai sakoma, jie tikrai scenoje nepaliko. Net ir šimtu, tiesą sakant, nekvepėjo. Atėjo, atidirbo pinigus, viso gero. Tiesa, Bilas tradiciškai nudžiugino. Išėjo, tvirtai įsikibo mikrofoną, išlaukė savo momento ir per priedainį didmeistriškai porą sykių pavarė „Hey-Hey!“ Štai kur meistriškumas, štai kur nepamainomas kolektyvo narys, juk kitaip visai mėsos scenoje neliktų!
Bix. Stebėti Samo&co neplanavome, nes skrandžiai reikalavo papildymo. Bet pertrauka tarp grupių pasirodymo užtruko tiek, kad dalį Bix hitų išvydome. Tas pats per tą patį, bet gana smagiai ir nenuobodžiai. Išsikrovė, atmosferą sukūrė (dirva buvo tinkama), šokinėti privertė. Žavus buvo momentas, kai kažkas nutiko Samo gitarai, bet kiti muzikantai neleido žiūrovams nuobodžiauti – suorganizavo energingą perkusijos improvizaciją.
Apocalyptica. Ketvirtas (ar jau penktas?) violončelių korifėjų apsilankymas Lietuvoje, deja, įtikino – grupė eina klystkeliu. Kai jau antru seto numeriu suomiai pasiūlė greitą ir galingą Refuse/Resist versiją, smegenų ląsteles ir diafragmą užliejo optimizmo dozė: „nevaikiškai, blin!“. Bet… jau po kelių minučių į sceną iššoko kažkoks vidutinio amžiaus homovyrukas ir pradėjo bliauti į mikrofoną, vaizduodamas kietą naftalininio hard rocko vokalistą. Parodija kažkokia. Tiksliau, parodijų būna įdomesnių. Norėjosi rėkti „shut up!”, bet suru.lt autoriai inteligentiškai išnaudojo Tipe Johnsono buvimo scenoje laiką apmastymams.
Kame slypi Apocalypticos jėga? Muzikos pateikime, violončelių kosminiame skambesyje. Teiginiai „negalime amžinai groti kitų grupių dainas, norime pateikti publikai daugiau nuosavos kūrybos gabalų“ yra suprantami. Pridėti būgnus – visai vykęs žingsnis, nors ir tenka konstatuoti, kad per koncertus jie atima iš violončelių skambesio dalį masės. Bet tas siaubingas vokalas ir kvailas Tipe trypčiojimas scenoje?! Minėti „nuosavi gabalai“ iš šiomis dienomis pasirodančio septinto grupės albumo Trakuose smirdėjo tarsi mėšlo krūva. Populiariai nuomonei, kad Apocalyptica nariai yra kur kas geresni muzikantai, nei kompozitoriai, nenorėčiau pritarti. 10 metų senumo Mūšis su šešėliais įrodo, kad Eicca&co turi parako. Bet tik ne roko meinstrimo terpėje, į kurį, regis, dėl sunkiai suprantamų priežasčių taiko šiomis dienomis. Publika, beje, tai jaučia. Ne veltui Trakų pilies kieme energingiausiai trypčiojo ir mojavo rankomis bei galvomis skambant Master Of Puppets, Seek and Destroy, Inquisition Symphony ir kitai klasikai, kurios, laimei, dar nepamiršo.
The Rasmus. Taigi, headlineriai. Negali pykti. The Rasmus muzika yra skirta visiškai aiškiai tikslinei auditorijai. Ir ta auditorija tikrai liko patenkinta – gavo 10 vienodų gabalų, 2 skirtingus, šokinėjo, pritarinėjo ir spaudė ašarą dėl to, kad Lauri jiems niekada nepriklausys. Nors ką gali žinoti. Prieš vieną iš dainų grupės lyderis prisipažino, jog įsimylėjo Vilnių ir kelsis į mūsų sostinę gyvent… Suru.lt tuo tarpu niekaip negalėjo atsistebėti – kada gi gitaristas Pauli spėjo taip išsiplėsti? Lyginant su kelių metų įrašu tiesiog padvigubėjo, blin, vyrukas… Ką tai galėtų reikšti?
Festivalis Tuborg Green Castle‘2010, Trakai, Trakų pilis, 2010 08 13.
Kaina: 62-203 lt.
Vieta: 9/10. Stebėti koncertą Trakų pilies kieme – reta galimybė ir ačiū organizatoriams, kad vėl ją suteikė. Ir nors įspūdžio tikėtasi didingesnio (realiai vis tiek stovi prieš sceną, žiūri į ją, o ne aplinkui), savo šarmo Lietuvą visame pasaulyje garsinantys bokštai pridėjo. Minusas vienas: iki mašinos pėdinti akinančioje tamsoje – ohoho, kaip nelinksma.
Oras: 9/10. Prakaituoti per Apocalypticą šiaip ar taip tektų.
Publika: 9/10. Kultūringa ir rami. Buvo ir trakiškių, nelabai gerai susipažinusių su Suomijos kolektyvų kūryba, užtat mielai pritarusių Bixams. Vienas veikėjas tiesiog pribaigė. Pribėgo prie mūsų grupelės su visiškai tuščiu plastikiniu bokalu ir išrėkė: „Sumeskit ant bilieto, ką!“ Nekukliai taip.
Garsas: 9/10. Gal jo šiek tiek trūko (gal kokie Pilies apribojimai?), bet užtat visi instrumentai girdėjosi puikiai.
Maistas: 9/10. O ką, visai neblogai, kaip vieno vakaro OpenAirui. Ir šašlykiukas, ir troškinukas pasirodė visai gardūs, kainos/porcijos didžio santykis – padorus. Buvo net ir cepelinų (5lt/vnt.), ką jau kalbėti apie „prie alaus“.
Gėrimai: 7/10. „Tuborg“ alus pilstomas ar skardinėse – 6lt/0,5l. Sidras – 7lt, iš gaiviųjų – vandenukai ir gira.
Gražios merginos: progų pasidairyti aplinkui buvo net per Apocalypticą, tad, be abejo, gražių panelių pastebėjome.
Staigmena: mokamas tulikas OpenAire ką nori nustebins. Nelengva sugraibyti tą litą kišenėje, kai vos paneši šlapimo pūslės turinį. Bet juk ne į ežerą ją tuštinti?!
Bendrai: 6,5/10.
ee, nu patinka tas straipsnis, sita recenzija ar kaip ja pavadint, bet pabaigoj tai briedas su tais vertinimais. 9 is 10 vertinimai pilasi, o bednrai 6,5 . kur logika? kur autorius buvo per matematikos pamokas?
Mano renginio ivertinimas 7.5 … del tuliko tai tikrai sudas gavosi ypac kad toletinio popierio ant galo jau nebeliko tai teko garsiai apsizodziauti (o eiles ilgumas gi dar koks buvo)… su garsu tai buvo mano manymu garsistu kazkoks nedadarbas (ir apribojimai cia sikart nekuo deti)Graziu merginu irgi vienetai buvo 🙂 visos rocko karalienes 🙂 su auskarais pizdose ir visur kitur…Rasmus’u isvis tik du gabalus istveriau…blogiau uz zas’us buvo sakyciau :))) Nors Tuborg’as ir nelabai skanus, bet situacija gelbejo… ryte kojyte nuo sokinejimo skaudejo 🙂
Nu jeigu ka tai viskas normaliai ne mobiliu pafotkinta vat vava cia:
http://public.fotki.com/Morandis/tgrc/
nJOY.
recemzucha skaitom, komentarai, jei netingesim, iskart paskaicius, kaip bebutu nekeista, ane
http://www.youtube.com:80/watch?v=ptricUAL_WY pilies bokstai visdelto atrode neblogai
ooooj primuilinot,jau i pievas ibridot tai nezinau kaip giliai. pirma tai patarciau ismokti rasyti recenzijas.tai turetu buti saliska nuomone o ne apo fano koncerto nupasakojimas.kaip dristi taip rasyti is viso?ir prie ko cia The Rasmus gitaristo isvaizda? tu gal ligonis,psichuskej kelesdesimt metu praleidai uzdarytas kad apkuniu zmoniu nesi mates? abi grupes yra geros,tikrai nesiruosiu stumti nei ant apo nei ant dar ko, bet jei buciau norejus tai galeciau ir prie apo ir prie bet ko prisikabinti,sitas straipsnis yra tavo nevykusi asmenine nuomone,ja gali reiksti forumuose,tam skirtuose vietose,bet i interneta kisti tokia nesamone…nu taip ir norisi uzvosti gerai per dantis.nepatinka The Rasmus?-gerai,vadinasi ju neklausai,o jei neklausai tai …. tu juos cia kritikuoji,isvis,pirma bent menka issilavinima igyk o tada kritikuok,jauciu nei gitaros nei dar kokio instrumento i rankas nesi paemes,pirma issiaiskink ka reiskia groti,o tada sakyk kazka,o kitiems skaitytojams tai tiek galiu pasakyti: Apocalyptica ir The Rasmus- dvi geriausios Suomijos roko grupes.sios dvi grupes groja visai kitais instrumentais,ju muzikos stilius yra skirtingas,tad tik idiotas lygintu sias dvi grupes,nes neimanoma palyginti grupiu,kurios yra visiskai skirtingos ir kurios turi savas publikas,beje abi grupes susikure mazdaug tais paciais metais ir dar sis tas sito straipsnio autoriui: The Rasmus pirmas albumas tapo auksiniu ir jie jau nuo tada buvo labai populiarus Suomijoje,tad jie nebuvo underground’e (sito zodzio kaip matau nemoki), jie pasaulyje ispopuliarejo su in the shadows, bet iki tol jau buvo groje su red hot chilli pepers ir kitomis grupemis,
kam idomu butu ka nors suzinoti apie The Rasmus,mielai atsakyciau i jusu klausimus rasme705@gmail.com
man net ranka nekilo mokėti pinigus už tokį koncertą. Nors buvau užpernai. (ne savo valia, taip gavosi. ticketo gi neišmesi) tai buvo trys tūlikai, beje, nemokami, tačiau eilėj reikėjo stovėti po 10-20 min. tai būčiau nors ir 10lt sumokėjęs, kad ištuštint savo pūslę.
tai va, pykstu aš ant tų organizatorių, naktim neleidžia bliot miegot man. ne pily tūsam vieta. (bent jau ne tokiem shitbandam)
Rūta,
išsisaugok, prašau, savo komentarą ir paskaityk po kokių 5 metų.
Rūta, susidaro įspūdis, kad jūs kažko prisiskaitėte tarp eilučių, o pačias eilutes ignoravote. Iš pradžių teigiate, kad recenzija (nors čia ne recenzija, o koncerto aprašymas) turi būti šališka nuomonė. Šiek tiek žemiau – kad šis kvailas straipsnis yra “asmeninė nuomonė”. Na tai asmeninė nuomonė ir yra šališkas aprašymas, kurio taip trokštate. Apocalypticos ir The Rasmus muzikos tekste nelyginu nė akimirkos, nes, kaip pastebėjote, ji yra visiškai skirtinga, o apie gitaristo išvaizdą kalbama tik tiek, kad per du metus, net mažiau, ji SMARKIAI pasikeitė. Galėtumėte vietoj keiksmažodžių ir įžeidimų krušos parašyti, KODĖL jam taip nutiko, kad jau taip atidžiai sekate grupės karjerą. Būtų įdomu sužinoti, gal cukralige žmogui, ar kažkas. Tiesa, prieš porą metų Lietuvoje auksiniu tapo Pauliaus Stalionio albumas. So what?
Apocalyptica buvo 7-ą kartą. Tipe, nors ir sakė kitaip, antrą (gal per 2009 koncą girtas buvo, ar nesivargino paklaust, į kurioj šaly yra?) O Apocalyptica tikrai nėra prasti kompozitoriai, tik dainos su vokalu iš paskutinių albumų – na, ne itin, ne itin.. Nors The Rasmus buvo kaip ir headliner’iai, bet.. manau, reikėjo juos pirma į sceną leist, nes po Apo jie skambėjo kur kas skysčiau ir nemaža dalis žmonių paprasčiausiai išėjo. Ir dar vienas priekaištas – Lauri ( The Rasmus vokalistas), kiek žinau, atsisakė sugrot Life Burns. Nusivylimas..
Šitiek laiko praėjo, o atrodo lyg vakar! 😀