Tiesa sąkant, mano atradimas kvepia puvančia mėsa, bet nutariau pasidalinti juo. Dažniau nei dažnai geriausią, ką pamatau, nutariu palikti sau, manydama – aš juk tiek laiko praleidžiu internetinių tinklų apipinta ir kodėl turėčiau lengva ranka jums atiduoti tai. Bet šįkart nesusilaikiau. Paskutiniame įraše šnekėjau apie fotografus Gorsad Kiev, kurie dėl savo turinio kontraversiškumo beveik nepublikuoja savo darbų tėvyneje. Šįkart tai taip pat ukrainietiškos kilmės, bet odos aksesuarų kūrėjas – Konstantin Kofta.
Su logišku tęstinumu, pristatau jums Konstantino produktus iš trijų gan jautriai prabilusių kolekcijų: Born, Hug ir Roots. Puikiai išvystęs savo braižą, jis nesimėto ir jo kolekcijos nežymiai skiriasi viena nuo kitos. Dažniausiai naudotina medžiaga – grubi oda, eksperimentuojama su reljefais, nešiojamoms delninėms, kuprinėms (taip, būna ir nenešiojamos) užauginant stuburą ar mentis, plaštakas ar veidus.
Roots – kai springstama informacija, emocijomis ir žodžiais, bandoma visa tai išspjauti, kad vietos naujiems kąsniams būtų. Atsisakoma visko nebūtino, kalbama tyla. Kaip blaah blaaah nenuskambėtų, bet suprantu, kur link veda Konstantino mintys. Jis taip pat pasakė: „Gana!“. Kai nutolstama nuo savęs, jaučiamas asmeninis nuopolis, tai priverčia grįžti prie ištakų, prie to taško, kuris vadinasi „pradžia“.
Hug kolekcijoje susikoncentruojama ties jausmais – atsispyriant nuo jų, kaip nuo tvirto pagrindo, buvo sukurtos naujos tekstūros ir formos. Delnai simbolizuoja tą pirmą lytėjimą, kurio pagalba atėjęs į pasaulį pradedi jį pažinti.
Kolekcijoje Born Kofta prašneka apie vieno mirtį – kito gimimą, neužbaigtinumą, gyvenimo ratą. Stuburo erekcija ne šiaip sau įvyko – šis simbolizuoja sustiprėjimą evoliucijos dėka, kaip natūralių veiksnių rezultatas. Taip, kažkaip čia painiai skamba.
Pabaigai noriu tik tiek – nesigilink.
