Po paskutinio Antony and the Johnsons albumo Turning [2014] tapo visiškai akivaizdu, kad Antanui būtina įgyvendinti ženklias permainas, jei jis nori, kad naujas albumas neskambėtų lygiai taip pat, kaip trys buvę prieš tai.
Pernai gruodį jis įrodė, kad permainos jau įgyvendintos. Visų pirma –Antanas tapo Antanina. Bet šis aspektas man mažiausiai įdomus. Tik iki šiol sunku atsikratyt konfūzo skaitant apie „ją“. Kur kas svarbiau – naujas skambesys. Tam tikslui įgyvendinti pagalbon pakviesti vieni kiečiausių dabartinių bytmeikerių – Hudson Mohawke ir Oneohtrix Point Never. Kad rezultatas būtų dar įtikinamesnis – tekstai pabarstomi politinėmis ir globalinėmis aktualijomis.
Kovo pradžioj pasirodęs antras singlas Drone Bomb Me nepaliko abejonių, kad albumas bus kažkas toookio.
Apskritai visas albumas ir yra toks, kokio tikėjausi: 1) melodingas; 2) papuoštas madingais bytsais. Dėl pirmo teiginio – sunku buvo tikėtis kažko kito, žinant jautrią Hegarty sielą (juoba, kai dar prieš pasirodant albumui buvo pateiktos dvi labai aiškios užuominos). Dėl antro teiginio – abejonių dar mažiau. Tiek ponas Daniel Lopatin (a.k.a. Oneohtrix Point Never), tiek misteris Ross Birchard (HudMo) yra savo amato meistrai ir puikiai suvokia, ko iš jų prašoma. Panelė Anohni, savo ruožtu, neleido abiems prodiuseriams išsibėgėti į pernelyg eksperimentines lankas. Tad rezultatas patenkins tiek pop muzikos apologetus, tiek įmantresnio skambesio ieškančius gurmanus.
Iš esmės Hopelessnes yra sena Antony and the Johnsons kūryba įvyniota į naują, blizgantį popieriuką. Be melodingumo yra gražių aranžuočių yra ir trečias komponentas – nepatogūs (o kartais visai wtf) tekstai. Kas, sutikit, beveik visuomet buvo būdinga misis Hegarty.
Pavyzdžiai apima tokias sparnuotas frazes kaip you left me for another girl (vėl konfūzas) arba watch me watchin’ pornography.
Taip pat išreiškiamas nusivylimas kadenciją bebaigiančiu Obama. Pasirodo, šūkis Hope nepasiteisino. Ko gero, albumo pavadinimas iš čia ir kilo. Beje, titulinės daina – viena gražiausių po pirmų dviejų pristatytų singlų.
Neabejoju, kad Hoplessness atsidurs daugumoje įtakingų ir madingų leidinių (nuo Pitchfork iki Mojo) finalinėse metų suvestinėse. Ir pelnytai.
