Jūs, aišku, pažįstat italą Alessandro Cortini. Vien iš to, kad jis su Trentu Reznoru žaidžia vienoj komandoj (vadinasi Nine Inch Nails).
Esu pasakojęs apie Alessandro eksperimentus su Buchla sintezatoriais. Tuomet jis buvo pasivadinęs Sonoio ir grojo visai linksmai.
Liepos vidury (be to kad koncertuoja su NIN) Alessando spėjo išleisti albumą Sonno. Prie rekomendacijų pamačiau, kad jis panašus į Vatican Shadow bei nuostabųjį Raime – ir man daugiau raginimų nereikia.
Pasirodo Alessandro Cortini dabar žaidžia su analoginiais sintezatoriais (beveik vien su Roland MC 202). Ir tai jam neblogai sekasi. Nes vien pernai (kol buvau jį pamiršęs) spėjo išleisti panašius net du albumus (Forse 1 ir Forse 2).
Alessandro varo drone kaip koks Lustmord, Coil ar Aube. Nuotaika panaši, tik ne tokia tamsi/pikta. Reikalai artimesni Klaus Schulze, Brian Eno…
Plokštelė Sonno pulsuoja giliais analogų aidais. Juos Alessandro klijuoja iš įvairių savo paties įrašytų triukšmų (dažniausiai viešbučiuose) ir praleisdamas pro minėtą analoginį sintezatorių ir delay pedalą. Kaip pats sako:
I liked to walk around the room with a handheld recorder to hear where the sequence would sound better, turn on faucets, open doors or windows to see how the ambient sounds would interact with the MC 202/delay/speaker sound…
Rekomenduoju, jei mėgstate Troum ar bent Roll The Dice.
